Salos

Apie remontą cholesteroliu ir ligonines, kuriose gydoma… daržovėmis

Ne už kalnų tas laikas, kai gydytojai Lietuvoje išrašys daržovių receptus, ir vyksime su tais receptais ne į vaistines, o į ekologinius ūkius… Tokia ateitimi tiki diplomuota gydomosios medicinos specialistė (angl. nutritional therapist) Ingrida Kuprevičiūtė, puoselėjanti ypatingą aistrą – gydyti maistu. Taip, aistrą. Nes, pavyzdžiui, apie brokolį kaip apie pasakų princą ji gali kalbėti ištisas valandas. Žinoma, visa tai, ką sako, pagrįsdama moksliniais tyrimais.

– Teisės studijas iškeitusi į gydomosios mitybos mokslus Londone, praėjusią vasarą grįžai į Lietuvą ir aktyviai pradėjai skaityti paskaitas, vesti seminarus ir mokyti žmones gydytis maistu. Kokios gydomosios mitybos mokslo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje?

Tendencijos ir pasaulyje, ir Lietuvoje labai džiugina. Vis daugiau ne tik gydytojų, mitybos specialistų, bet ir paprastų žmonių supranta mitybos teikiamą naudą arba žalą, nelygu, kas labiau prie širdies. Pavyzdžiui, mano koledže dauguma studentų buvo vyresni žmonės, sirgę lėtinėmis ar kitokiomis sudėtingomis ligomis. Buvo ir tokių, kuriems šiuolaikinė ortodoksinė medicina niekaip negalėjo padėti, o kai jie nuėjo pas alternatyviosios medicinos specialistą (akupunktūrininką, mitybos specialistą, homeopatą ir pan.), ligos progresavimas buvo suvaldytas, simptomai sumažinti arba išvis pavyko išgyti. Kaip tik tokios atomazgos sužavėti jie nusprendė ir patys krimsti šiuos mokslus, kad galėtų padėti kitiems. Aš viena iš nedaugelio pasirinkau šį mokslą negenama jokių sveikatos problemų.
Kita vertus, studijuodama Londone pastebėjau, kad vis daugiau ir šiuolaikinės medicinos gydytojų papildomai studijuoja mitybos mokslus (vien mano grupėje jų buvo penktadalis), nes per savo darbo praktiką mato, jog geriems rezultatams pasiekti vien vaistų nepakanka.
Mane taip pat labai pradžiugino žinia, kad Bostone (JAV) keletas sveikatos klinikų bendradarbiauja su vietos daržovių ir vaisių parduotuvėmis. Šių klinikų gydytojai išrašo „daržovių receptų“ sergantiems širdies ligomis ir tiems, kuriuos kamuoja antsvoris. Jie suteikia pacientams nemokamų mitybos ir maisto ruošybos pamokų. Specialistas eina su pacientu į parduotuves ir ten moko jį skaityti maisto etiketes. Panašių dalykų vyksta ir Niujorke, Masačusetse… Tai yra kažkas nuostabaus. Manau, metai kiti, ir tai bus norma daugelyje ligoninių.
Lietuvoje žmonių susidomėjimas irgi yra didžiulis. Žmonės sąmoningėja. Per mano organizuojamus seminarus žmonės užduoda daug klausimų, jie bando suprasti, jiems rūpi visi kodėl. Ir tai mane labai džiugina.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete imta dėstyti gyvensenos mediciną. Po truputį viskas keičiasi į gera.

– Ar galėtume teigti, kad naujų vaistų išradimų, chemijos pramonės amžius baigėsi, išaušo nauja era, kai vėl gręžiamės į gamtą? Ar yra rimtų mokslinių tyrimų, įrodymų, kad Hipokratas vis dėlto buvo teisus: maistas iš tiesų gydo?

Tikrai taip. Jeigu pažvelgtume vien į Lietuvą, nemažai žmonių, norėdami sumažinti stresą savo gyvenime, sulėtinti patį gyvenimo tempą, užsiauginti kokybiško maisto, palieka gerus darbus didžiuosiuose miestuose ir išvyksta gyventi į užmiestį. Ten kuria savo bendruomenes.
Tai, kad vis daugėja ekologiškų parduotuvių, mitybos specialistų, rodo, kad jų poreikis didėja.
O Hipokrato žodžių teisingumą įrodo tūkstančiai tyrimų. Pavyzdžiui, dabar man įvedus į puslapio pubmed.gov puslapio paieškos lauką reikšminius žodžius „brokolio nauda“ išmetė per tris tūkstančius mokslinių straipsnių, kurie paaiškina, kaip brokoliuose esančios maistinės medžiagos veikia mūsų organizmą, kokios naudos mums suteikia.
Dabar yra net atskiras mokslas nutrigenomika (angl. nutrigenomic), kuris tiria maistinių medžiagų įtaką mūsų genams. Tai, kad, tarkim, turite BRCA1 ir BRCA2 genus, siejamus su krūties vėžiu, dar nereiškia, kad tuo vėžiu susirgsite. Kad tai įvyktų, šie genai turi mutuoti. O genų mutaciją gali lemti netinkama mityba, stresas, trauma ir pan., t. y. veiksniai, kuriuos mes iš dalies galime kontroliuoti.

– Kodėl gi tada labai daug bendrosios praktikos gydytojų (jau nekalbu apie specialistus) Lietuvoje vis dar tvirtina, kad mityba neturi jokios įtakos onkologinių ir kitų lėtinių ligų gydymui? Visi galėtume papasakoti  daugybę savo ir bičiulių patirčių, kai medikai net supyksta ir įsižeidžia, jei pacientas ima klausinėti, kaip jam dabar elgtis, ką valgyti.

Man labai sunku šnekėti už kitus žmones, kodėl jie vienaip ar kitaip reaguoja, bet viena iš priežasčių galėtų būti ta, kad mokantis universitetuose arba išvis yra neskiriama dėmesio mitybai, arba būna tik keletas paskaitų. Pavyzdžiui, įėję į Vilniaus universiteto tinklalapį ir pasirinkę medicinos studijos, galime matyti, kad studijų programoje nėra numatyta nieko, kas būtų susiję su mityba. Tad tokias studijas baigęs ir gydytojo kvalifikaciją įgijęs žmogus paprasčiausiai apie tai visiškai neturi žinių.
Daugelis gydytojų vis dar mano, kad visos tos šnekos apie mitybą, jos poveikį yra nepagrįstos mokslu. Norėčiau pabrėžti, jog tai nėra tiesa. Visa, ko aš mokiausi, grįsta vien moksline medžiaga.

– Pati turiu patirties su autoimunine liga šeimoje. Po pirmojo paūmėjimo gydytojai išleido namo… laukti kito paūmėjimo. Tada būsiąs skirtas gydymas. O į natūralius klausimus, kaip dabar elgtis, kaip gyventi, ko vengti, kaip maitintis, nieko nebuvo atsakyta. Vėliau sužinojau, kad yra atlikta gausybė tyrimų, kurie liudija, kad tam tikros dietos besilaikančių ligonių būklė ženkliai pagerėja ir pan. Ką Jūs apie tai manote?

Reikia pripažinti, kad šiuolaikinės (alopatinės, ortodoksinės) medicinos gydymo metodai yra labiau skirti ūminėms ligoms gydyti. Jeigu kalbėtume apie lėtines ligas, tokias kaip artritas, astma, diabetas ir pan., šiuolaikinė medicina pralaimi kovą su jomis, nes šių ligų priežastys dažniausiai yra netinkamo mūsų gyvenimo būdo, mitybos padariniai. Todėl norint išgydyti šias ligas arba bent jau sustabdyti jų progresavimą, reikėtų šalinti jų priežastis, užuot kovojus su padariniais ir slopinus simptomus. Todėl, pavyzdžiui, su II tipo diabetu sergančiu žmogumi pirmiausia reikėtų nuodugniai išanalizuoti jo mitybos dienoraštį ir sudaryti tokį mitybos planą, kuris stabilizuotų gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat reikėtų didinti fizinį aktyvumą ir supažindinti su streso valdymo technikomis, išmokyti jas naudoti realiomis situacijomis. Ir tik paskiausiai, jei šie dalykai nepadėtų, reikėtų galvoti apie vaistų skyrimą. Bėda ta, kad mūsų medicinos universitetuose buvo per mažai skiriama dėmesio visiems šitiems dalykams. Todėl, kaip jau minėjau, gydytojams trūksta žinių šia tema.

– Egzistuoja tokia sąvoka kaip gyvenimo būdo ligos. Kokios jos? Kaip galėtume jų išvengti? 

Gyvenimo būdo ligos – tai ligos, kurias išprovokuoja netinkami mūsų kasdieniai įpročiai: skurdi, sveikatai nepalanki mityba, mažas fizinis aktyvumas, netinkama laikysena, savo biologinio laikrodžio nepaisymas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Tokios ligos, pavyzdžiui, yra Alzheimeris, aterosklerozė, tam tikrų formų vėžys, lėtinės kepenų ligos, diabetas, aukštas kraujospūdis, širdies ligos, lėtinis nefritas, nutukimas, insultas. (1) Jos išsivysto pamažu, bet ir gydymas trunka gerokai ilgiau nei kitų ligų atveju.

Ne be reikalo dabar ilgalaikis kasdienis sėdėjimas yra prilyginamas rūkymo daromai žalai…

Norėdami tokių ligų išvengti, turėtume daugiau dėmesio skirti mitybai, atsirinkti palankiausius mūsų sveikatai maisto produktus, didinti savo fizinį aktyvumą, ypač jei dirbame sėdimą darbą. Reikia tokiu atveju daryti dažnas pertraukas, per jas pasivaikščioti, atlikti tempimo pratimų, tiesiog pajudėti, pramankštinti raumenis. (2; 3; 4; 5; 6) Taip pat reikėtų užtikrinti savo miego kokybę, nes per jį atkuriamos visos mūsų organizmo funkcijos.

– Ar galėtumėte atsakyti, kodėl Lietuva pirmauja Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų? Kaip galėtume išvengti šios epidemijos, šienaujančios lietuvius netgi per patį žydėjimą?

Visų pirma, mūsų šalyje vis dar gyvas mitas, kad širdies ir kraujotakos ligas sukelia riebalai ir kad cholesterolis yra didžiulis blogis. Atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kurie paneigia šį mitą. (7; 8; 9; 10; 11) Pirmas dalykas, kurio reikėtų vengti norint apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, – tai cukrus, sukeliantis uždegiminius procesus mūsų organizme. (12; 13) Kalbėdama apie cukrų, turiu omenyje pridėtinį cukrų. Šiais laikais jo dedama praktiškai į visus produktus: nuo sūrelių iki juodos duonos. Net per pusryčius suvalgęs saldinto jogurto indelį dažnai gali gauti visos dienos cukraus normą. Taip pat mes vartojame labai daug perdirbtų produktų, miltinių gaminių. Balta duona gliukozės kiekį kraujyje kelia net labiau nei tiesiog cukrus. O staigūs ir ilgalaikiai gliukozės pokyčiai organizmui padaro didžiulę žalą, sukėlę lėtinių uždegimų. Reaguodamas į tai, organizmas ima gaminti daugiau cholesterolio, siunčia jį į kraujotaką, kad, nuneštas į pažeistų audinių, arterijų vietą, atliktų statybininko funkciją, t. y. sulipdytų, „pataisytų“ pažeistus audinius, arterijas. Taigi padidėjęs cholesterolio kiekis rodo, kad mūsų organizme vyksta uždegiminiai procesai, kuriuos būtina malšinti. Bet malšinti, t. y. gesinti tą ugnį, reikėtų ne geriant vaistus cholesterolio kiekiui mažinti, o ieškant tų uždegiminių procesų priežasčių. Tai gali būti ne tik cukraus ir perdirbtų (rafinuotų) jo produktų vartojimas, bet ir sėdimas gyvenimo būdas, ilgalaikis stresas, rūkymas ir pan.

Balta duona gliukozės kiekį kraujyje kelia net labiau nei tiesiog cukrus. O staigūs ir ilgalaikiai gliukozės pokyčiai organizmui padaro didžiulę žalą, sukėlę lėtinių uždegimų.

Taip pat reikėtų suprasti, kad riebalai gali būti mums naudingi ir juos būtina vartoti. Tik reikia žinoti, kurie riebalai yra naudingi ir reikalingi, o kurių reikia vengti. Geriesiems riebalams priskiriami itin tyras ir nerafinuotas šalto spaudimo alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos, avokadai, kokosų aliejus, lydytas sviestas (ghee) ir kt. Nereikėtų bijoti  jų įtraukti į mitybą. Vengti reikia saulėgrąžų, rapsų, dygminų aliejų: juose apstu omega-6 riebalų rūgščių, kurių vartojant per daug organizme kyla uždegiminių procesų. Ypač blogai su šiais aliejais kepti maistą, nes jie priklauso polinesočiųjų riebalų grupei – labai nestabiliai ir itin jautriai karščiui bei deguoniui. Jei kepant naudojami šie aliejai, cholesterolis labai lengvai oksiduojasi, o oksidavęsis kaupiasi ant mūsų kraujagyslių sienelių ir galop sukelia kraujagyslių ligas. Taip pat labai kenksmingi hidrinti aliejai (t. y. tokie, kurie tam tikru būdu iš skystų paverčiami pusiau kietais arba kietais, pavyzdžiui, margarinas), nes hidrinimo metu susidaro transriebalų. Jie yra patys pavojingiausi riebalai, vadinami riebalais žudikais. Daugybė mokslinių tyrimų įrodo jų sąsają su širdies ligomis. (14;15) Deja, hidrintų ar pusiau hidrintų riebalų dedama į daugybę populiarių maisto produktų, tad norint jų išvengti reikia pradėti skaityti visas maisto etiketes.
Dar viena bėda – mes į mitybą įtraukiame per mažai daržovių ir vaisių, gausių vitamino C, kurio reikia už kraujagyslių elastingumą, jų tinkamą funkcionavimą atsakingam kolagenui gaminti. Jeigu dėl vitamino C trūkumo organizmas nepagamina reikiamo kiekio kolageno, kraujagyslės gali tapti trapios ir lengvai pažeidžiamos, o pažeistos kraujagyslės skatina gaminti cholesterolį, kurį organizmas naudoja pažeistoms arterijoms taisyti. Jeigu arterijos pažeidžiamos nuolat, cholesterolis, jas taisydamas, gali prisidėti prie aterosklerozės formavimosi. (16,17; 18)

– Jei jau prakalbome apie vitaminus, kurių iš jų ir kokių maistinių medžiagų labiausiai trūksta lietuviams? Ar galime visko gauti iš maisto? Ką privalu gauti?

Nesakau, kad nėra įmanoma visko gauti iš maisto, bet tikrai be galo sunku šiandien iš jo gauti visas maistines medžiagas (tai turėtų būti mūsų siekiamybė). Dirvožemiai yra nualinti, vis gausėja pranešimų apie jų užterštumą, tad jei teoriškai vienoje nedidelėje morkoje turėtų būti apie 4 mcg betakaroteno, tai dar nereiškia, kad tiek ir gausime iš mūsų dienomis pramoniniu būdu išaugintos morkos. Žuvys, mėsa, kurią anksčiau valgėme, buvo daug maistingesnė, joje buvo gerokai mažiau toksinių medžiagų, antibiotikų, hormonų… Pramoniniu būdu gaminamame maiste praktiškai nėra maistinių medžiagų, o, pavyzdžiui, šokoladai, saldainiai, pyragai – ne tik tuščios kalorijos, tai greičiau neigiamos kalorijos, nes tokiam maistui (jei išvis jį galima vadinti maistu) suvirškinti organizmas naudoja sukauptus vitaminus ir mineralus, ypač daug prarandame B grupės vitaminų. Tad suvalgę, tarkim, saldainį mes ne tik negauname maistinių medžiagų, bet dar ir švaistome sukauptas atsargas. Užteršta aplinka, saulės trūkumas, lėtinis stresas didina maistinių medžiagų poreikį, todėl vis dažniau kalbama apie kasdienį aukštos kokybės papildų vartojimą.

Suvalgę saldainį mes ne tik negauname maistinių medžiagų, bet dar ir švaistome sukauptas atsargas.

Dažniausiai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pastebimas vitamino D trūkumas. (19) Ir iš savo praktikos galiu tai patvirtinti, nes beveik visų pacientų, kuriems buvo atlikti išsamūs kraujo tyrimai, vitamino D rodikliai buvo per žemi. Ir tikriausiai tuo nereikėtų stebėtis, nes pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulė. Mūsų šalyje saulės labai mažai, be to, dažniausiai dirbame uždarose patalpose. Vis dėlto prieš pradedant vartoti vitaminą D patarčiau išsitirti, jums jo trūksta ar ne. Šį riebaluose tirpstantį vitaminą organizmas kaupia, tad jo perteklius gali būti pavojingas kaip ir trūkumas.
Per mažai vartojame ir omega-3 riebalų rūgščių. Vyresniems žmonėms neretai trūksta vitamino B12.
Apskritai dabar valgome daug daugiau, bet mūsų kūnai dažnai badauja…

– Gal patartumėte, kaip išsirinkti papildus? Ar rinktis tik natūralius, ar nėra taip blogai ir sintetiniai, nes jie kur kas pigesni? Kokia jūsų asmeninė patirtis?

Aš esu už natūralius papildus. Juos mūsų kūnas atpažįsta ir geriau pasisavina. Bet yra tokių situacijų, kai reikia labai didelių tam tikrų vitaminų, mineralų dozių, tada gelbsti tik sintetiniai vitaminai. Ne taip svarbu, iš kur tų papildų pirksime, – svarbiau, kokios kokybės jie bus. Perkant labai svarbu pasidomėti jų gamintoju, kiek metų jis yra rinkoje, kokių produktų kokybės sertifikatų turi, ar turi savo mokslo laboratoriją, ar atlieka tyrimus ir pan. Nes yra labai daug nekokybiškų maisto papildų, kuriems gaminti naudojamos pigios ir blogai, sunkiai organizmo pasisavinamos vitaminų, mineralų formos, pavyzdžiui, mūsų organizmas visiškai skirtingai pasisavina magnio citratą ir magnio oksidą. Be to, gali neatitikti ant pakuotės nurodyta ir tikroji, kapsulėje ar tabletėje esanti, veikliosios medžiagos dozė. Štai, pavyzdžiui, probiotikai, kurie yra laikomi ne šaldytuve, o lentynoje, per tam tikrą laiką yra linkę prarasti dalį gerųjų bakterijų. Tad gamintojas, žinodamas, per kiek laiko koks kiekis tų gerųjų bakterijų prarandamas, turi gamindamas į kapsulę jų įdėti daugiau – tiek, kad ir produkto galiojimo pabaigoje jų išliktų, kiek nurodyta ant pakuotės. Deja, ne visi gamintojai tai daro… Taip pat ne visi tikrina, ar žolelėse preparatams gaminti nėra toksinų, tokių kaip švinas, gyvsidabris. Todėl labai svarbu rasti gerą, patikimą įmonę, kompaniją. Jeigu nusipirksime blogos kokybės papildų, galime sau dar ir pakenkti, užuot padėję. Todėl iš dalies tikrai suprantu gydytojų skeptišką nuomonę šiuo klausimu.
Daugiausia esu susidūrusi su papildais, kuriais prekiaujama Didžiojoje Britanijoje. Per tuos trejus metus, kol buvau Londone, atsirinkau kompanijas, kuriomis galima pasitikėti, kurių papildai yra veiksmingi. Lietuvoje apsilankiusi vaistinėse ir patyrinėjusi jose parduodamus papildus, nelikau sužavėta.

– Kokią matote viziją – kaip, jūsų manymu, keisis gydymo tendencijos per artimiausius dešimtmečius?

Aš tikiu, kad ateis tokia diena, kai funkcinė, holistinė, alternatyvioji medicina žengs koja kojon su šiuolaikine, alopatine medicina. Kad jos papildys viena kitą, ir žmonės sulauks maksimalios naudos. Tikiuosi, taps visiškai natūralu ligoninėse matyti mitybos, akupunktūros, kitus alternatyviosios medicinos specialistus. Kad vis daugiau dėmesio bus skiriama ligų prevencijai, sveikatinimui, žmonių edukavimui… Kad naudosime tokius metodus, kurie dabar taikomi Bostono klinikose, – gydytojai išrašys „daržovių receptų“ ar skirs nemokamus mitybos kursus…

Kalbėjosi Nijolė Koskienė

Leave a Reply

1 Komentaras on "Apie remontą cholesteroliu ir ligonines, kuriose gydoma… daržovėmis"

Pranešti apie
avatar
Rūšiuoti pagal:   Naujausi | Seniausi | Geriausiai įvertinti
Laimute
Svečias

Puikus ,,maisto papildas” mūsų supratimui ir pasirinkimams! Ačiū,Ingrida!

wpDiscuz
mm

Nijolė Koskienė

Esu Nijolė ir esu žurnalistė. Baigiau Lietuvių kalbos studijas Vilniaus universitete. Dirbau dienraštyje, TV laidų redaktore, viešųjų ryšių specialiste. Tada išsikėlėme į vienkiemį ir praradau norą dirbti mieste, užtat atradau mitybos mokslo sritį. Studijuoju, rengiu paskaitas, rašau ir vis labiau stebiuosi, kaip Dievas tobulai sukūrė žmogų, gal tik paskubėjo duoti jam laisvą valią. Hobis – kūrybinis rašymas. Rašau tokį keistą užmirštą žanrą – humoreskas.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.