Salos

Ką daryti, kai suveikia signalizacija

Neurologas konsultuoja pacientę, kuri skundžiasi migreniniais skausmais. „Ištekėjusi?“ – klausia palinkęs prie registracijų žurnalo. Išgirdęs ryžtingą „Ne!“, pakelia akis: „Tada nieko nesuprantu, jūsų atvejis beviltiškas…“

Nuolatiniai galvos skausmai kankino nuo paauglystės iki pat penktojo gyvenimo dešimtmečio pabaigos. Kiekvieną savaitę po kelis kartus. O kartais visas septynias dienas per savaitę. Buvau pratusi ryti analgetikus, kojos iš namų nekeldavau be solpadeino (anksčiau) ar ibumetino (vėliau). Džiaugdavausi, jei per savaitę suvartodavau ne daugiau kaip tris tabletes. Nes kartais visas tris išgerdavau per dieną, ir be rezultatų. Mano migreniniai skausmai liovėsi, kai susipažinau su Paulio Braggo iškrovos dienų programa ir pradėjau badauti po 36 valandas kiekvieną savaitę. Skausmai liovėsi po dviejų mėnesių, tačiau iškrovos praktikas tęsiau dar 1,5 metų. Nutraukus badavimus skausmai negrįžo.

Statistika teigia, kad dėl migrenos kenčia apie 12–16 proc. suaugusiųjų ir 5–12 proc. vaikų. Migrenos amžiaus vidurkis – 25–55 metai. Moterys migrena skundžiasi tris kartus dažniau nei vyrai. Galvos skausmai dažniausiai siejami su hormonų disbalansu. Tačiau tų pačių simptomų priežastys gali būti labai skirtingos. Migrenos priepuoliai įprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų. Jeigu vieną iš tėvų kamuoja galvos skausmai, yra 50 proc. tikimybė šį negalavimą paveldėti. O jeigu tai kankina abu tėvus, tikimybė išauga iki 75 proc.

Apie migreninius skausmus kalbamės su „Lakštausko klinikos“ vadovu gydytoju neurologu Eduardu Lakštausku.

Pirmoji skausmo klinika Lietuvoje buvo įsteigta 1994-aisiais, o kartu su ja baigėsi ir laikai, kai kančia buvo prilyginama didvyriškumui. Skausmo klinikos gydytojai garsiai prašneko: skausmo nereikia kentėti! Skausmą būtina malšinti. Vartoti analgetikus yra mažesnė blogybė, negu kentėti. Įdomu, ar kas nors pasikeitė per 23 metus ir kokia šiandien medikų pozicija – kęsti skausmą ar malšinti?
– Aš užsiimu funkcine medicina, tad ir kalbėsiu ja remdamasis. Skausmas – tai signalas. Simptomas, ženklas, kurį kūnas siunčia, kai kas nors jam negerai. Kūnas tiesiogiai susijęs su pasąmone, vegetacine (autonomine) nervų sistema, kuri kontroliuoja „kovok arba bėk“ bei „ilsėkis ir virškink“ režimus. Pasąmonė per skausmą kūną informuoja, kad kažkas išėjo iš rikiuotės. Skausmą galima palyginti su automobilio ar namų signalizacija. Slopinti skausmą neišsiaiškinus jo priežasties – tai kaip išjungti automobilio signalizaciją ir toliau lyg niekur nieko važiuoti, tikintis, kad paskaudės ir praeis. O jeigu vėliau išaiškės, kad skausmas buvo tik aisbergo viršūnė? Skausmas – tai problemos simptomas ir kartu savigynos reakcija, kuri mums padeda nepakratyti kojų. Mūsų kūnas turi tris prigimtines užduotis: išgyventi, gauti malonumą ir pratęsti giminę. Antra ir trečia užduotis iš tikrųjų yra jungtinė, ji vadinama libido. Kalbu ne apie seksualumą – nesiaurinkime Freudo mąstymo: libido yra susijęs su gyvenimo meile ir gyvenimo pratęsimu.

Skausmas dažniausiai neatsiejamas nuo baimės. Nuo paties skausmo baimės. Baimė ir skausmas – tai mūsų angelai sargai, ištikimieji sargybiniai.

Skausmas dažniausiai neatsiejamas nuo baimės. Nuo paties skausmo baimės. Baimė ir skausmas – tai mūsų angelai sargai, ištikimieji sargybiniai. Šie abu pojūčiai skatina veikti, neutralizuoti gyvybei keliamą grėsmę. Kas kita – skausmo baimė. Kartais ši baimė būna kaip nevaldomas cunamis. Yra žmonių, kuriuos panika apima vien nuo minties, kad gali įsijungti signalizacija. Taip atsiranda skausmo baimės fenomenas. Kiekviena liga reiškiasi kaip priežasties ir pasekmės ryšių grandininė reakcija. Kaip tik šie ryšiai ir išprovokuoja skausmo baimę. Skausmo (tiek fizinio, tiek emocinio) baimė yra nuo seno žinomas reiškinys, vadinamas agliofobija.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla galvos skausmas?
– Dėl kraujagyslių disfunkcijos – vienur jos siaurėja, kitur išsiplečia, ir pačiame jų viduje atsiranda tinimas. Skausmą visada lydi koks nors uždegimas. Patinimas dirgina receptorius, šie reaguoja skausmo signalu. Organizmui patinimas nepatinka, jis nori jo atsikratyti ir siunčia skausmo signalą: reikia ką nors daryti! Vegetacinė nervų sistema yra atsakinga už organizmo išsaugojimą, jo gyvybinių funkcijų tausojimą grėsmės atveju. Kai kyla pavojus, iš antinksčių į kraują plūsteli adrenalinas ir padeda organizmui mobilizuotis.
Galvos skausmas – tai aliarmo signalas, kad mes gyvename nelabai teisingai. Ko nors sau neduodame arba priešingai – darome, ko nereikėtų. Mes žinome, kad reikia gyventi sveikai, ir vis tiek sau kenkiame. Skausmo paskirtis – atkreipti dėmesį į pavojų ir pastūmėti ką nors keisti. Pavyzdžiui, gyvenimo būdą, mitybos įpročius, miego trukmę. Poilsio ir aktyvumo santykį. Pačios veiklos pobūdį. Arba požiūrį. O gal įsitikinimus. Vertybes.
Skausmas kaip pavojaus simptomas reiškiasi psichologiniu ir fiziologiniu lygmeniu. Per emocijas ir poveikį vegetacinei nervų sistemai. Odos storis atspindi vegetacinės nervų sistemos reaktyvumą, mūsų reakciją į supančią aplinką. Jeigu stipriai reaguojame, vadinasi, oda plona. Jeigu mums viskas dzin, vadinasi, oda stora. Kokia fiziologija, tokia ir nervų sistema. Žalojančių veiksnių padariniai skirtingi –  priklauso nuo to, kaip reaguoja mūsų pasąmonė. Kaip reaguoja mūsų esatis, tikroji tapatybė.

– O mintys? Kiek minčių galia mums padeda ir kiek trukdo tvarkytis su skausmu? Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų kada nors pamanęs: „Atrodo, tuoj sirgsiu“/„Visi simptomai atitinka – man vėžys“…
Jeigu neigiamos, žalingos mintys būtų visagalės, greičiausiai jau seniai visi būtume išmirę. Laimė, kūnas turi apsaugą nuo minčių – savo autonomiją. Jau minėtoji skausmo baimės emocija gali išprovokuoti spazmą, o tada skausmas priešinsis slopinamas. Tačiau organizmas vis tiek ras išeitį. Gal susitars su psichika, kad ši ką nors keistų.

– Gydytojau, tai kaip elgtis, jeigu labai skauda, – gerti vaistus ir nesukti sau galvos ?
Visiškai teisingai. O kaip gydytume, pavyzdžiui, dantis ar operuotume apendicitą nenuslopinę skausmo? Jį būtina malšinti. Bijoti jo nereikia – reikia mokytis girdėti savo organizmą ir atpažinti, kada kažkas yra ne taip, ir tai reikia padaryti anksčiau, nei prasideda skausmas.
Dažnai dar gerokai prieš pasireiškiant skausmui žmogus kažkodėl nesąmoningai pradeda jausti nerimą, baimę. Tarkim, jam nei iš šio, nei iš to ima prakaituoti delnai. Arba jis į tualetą dažniau laksto. Taip organizmas siunčia pavojaus signalus. Tačiau mes į juos įprastai nereaguojame, elgsenos modelio nekeičiame. Tada gauname stipresnį signalą, jau su skausmeliu. Jeigu to įspėjimo išsigąstame, skausmas tik stiprėja. Galop pasiekiame būseną, kai,regis, viskas, daugiau nebeištversime. Ir tada palaimingai užmiegame. Taip organizmas įspėja, kas bus, jeigu neklausysime, nesiilsėsime. Jis sako: tu mirsi. O kol kas še tau galvos skausmą.

– Kaip malšinti skausmą?
Vieno atsakymo nėra ir negali būti. Vienas gydytojas išrašys vaistų skausmui malšinti. Kitas – gal antidepresantų. Ir analgetikai, ir antidepresantai – tik simptomui malšinti, jie problemos nesprendžia. Vieni vaistai blokuoja impulsus ir nuslopina spazmus. Kiti mažina patinimą. Treti gerina kraujotaką. Ketvirti yra kombinuoto poveikio. Penkti blokuoja receptorius, kurie veikia serotonino išsiskyrimą. Vienoks yra galvos skausmas iš įtampos, kitoks – dėl nesveikų dantų. Antru atveju padės paprasčiausias analgetikas. O kartais galvos skausmas yra rimtų smegenų ligų simptomas. Skausmas gali būti susijęs su hormoniniu ciklu, stresu, neišsimiegojimu, psichologine įtampa namuose ar darbe. Kartais moteriai pakanka pakeisti savęs suvokimo kampą, santykius su vyru, socialinį vaidmenį, sumažinti atsakomybės naštą – ir galvos skausmas praeina.

Nėra jokios garantijos, kad sulaukus tam tikro amžiaus skausmas tikrai atstos. Vieniems skausmas nuo 40-ies baigiasi, o kitiems per menopauzę/andropauzę prasideda.

Nėra jokios garantijos, kad sulaukus tam tikro amžiaus skausmas tikrai atstos. Vieniems skausmas nuo 40-ies baigiasi, o kitiems per menopauzę/andropauzę prasideda. Daug lemia gyvenimo būdas, mintys ir poelgiai. Pats galvos skausmas nėra toks jau baisus. Baisiau, kai galvos nebeskauda, o simptomas neišnyko, įlindo giliau ir tūno. Už skausmą reikėtų dėkoti. Skausmas – tai įspėjimas, kad simptomas dar nėra grėsmingas. Problema išsprendžiama. O jeigu problema neišspręsta, bet skausmo nebėra, tai jau tikras pavojus. Artinasi rimtos ligos audra.

– Kiek gali atskleisti kraujo tyrimas? Ar iškalbingas, tarkim, bendrasis kraujo tyrimas?
Migreninio skausmo atveju toks tyrimas neturi diagnostinės vertės. Migreninis skausmas – tai alergija. Alergija – tai agresija. Agresija – tai frustracijos pasekmė. Žmogus, dėl kokios nors priežasties jaučiantis frustraciją, pradeda agresyviai reaguoti. Agresija gali būti ir išorinė, ir vidinė. Išorinė agresija gali pasireikšti savižudybe, o vidinė – migreniniu skausmu.
Natūraliai tvarkytis su migreniniu skausmu galima reguliuojant mitybą. Reikia atsisakyti maisto, kuris provokuoja uždegimą: kakavos, pieno produktų, sūrio, šokolado, saldumynų, miltinių patiekalų, vyno… Tačiau vien mityba galvos skausmų neįveiksi. Būtinas tinkamas dienos režimas. Veiklos ir poilsio pusiausvyra. Mintis reikia nukreipti kita linkme. Dažnai atsitinka, kad moteris, kentusi migreninius skausmus, pastoja – ir skausmai pranyksta. Dar porą mėnesių po gimdymo negrįžta. O vėliau jie ir vėl puola.

– Medituodami vieni muistosi, nerimsta, nuolat keičia sėdimą pozą, o kiti kenčia, sako, kad per 20–40 minučių kūnas prisitaiko, nepatogumai pasitraukia. Tai gal vis dėlto skausmą reikia iškęsti? Susidraugauji su nepatogumu – ir įtampa savaime pasitraukia?
Žmogus, kuris skelbia karą savo organizmui, neišvengiamai pralaimės. Yra tokia budistinė istorija apie pasišventusį jogą. Jogas ištisas valandas medituoja, nekruta nė vienas kūno ir veido raumenėlis. Tik šlapimo pūslė begėdiškai nerimsta, ji perpildyta, atrodo, tuoj sprogs. Jogas nereaguoja, medituoja toliau. Jis prisimena mokytojo žodžius, kad nepatogumai yra patys didžiausi gyvenimo mokytojai. Tik šlapimo pūslei meditacija nė motais, ji visomis kalbomis klykia: „Dėmesio, attention, achtung!“ Jogas kenčia, kaip maldą kartoja: „Aš nesu šlapimo pūslė. Aš nesu šlapimo pūslė. Šlapimo pūslė nėra mano tikrasis Aš.“ Dar dešimt minučių pasipriešinimo – ir šlapimo pūslė nugali, jogas keliauja atlikti gamtinių reikalų. Palaimingai tuštinasi ir kartoja: „Aš – ne aš, aš – ne aš, aš – ne aš…“
Niekam nevalia priešintis prigimčiai. Verčiau neeksperimentuoti su savo pūsle, skrandžiu ar širdimi. Širdis nėra beribės kantrybės, įsikarščiavusi ji gali visko prikrėsti: „Ak, tai tu nori, kad aš sustočiau? Gaudyk – infarktas.“

– Gydytojau, o koks jūsų gyvenimo kredo?
Vienų gydytojų misija – padėti žmonėms, kitų – tyrinėti ligą, mėginti suprasti jos priežastis. Aš priskiriu save prie pastarųjų, esu gydytojas tyrėjas, kuriam be galo įdomu kapstytis žmogaus organizme. O pagalba neužsiimu – tai šalutinis mano tyrimų rezultatas. Aš nekeliu tikslo padėti – pirmiausia ieškau kančios priežasčių. Kiekviena liga yra kančia. Tyrinėti ligos priežasčių ir padarinių ryšius – vienintelis būdas rasti sprendimus. Užuojauta yra gerai, tai labai taurus jausmas. Tačiau gailėdami, užjausdami pacientą mes kartais pralaimime ligai, nes susitapatiname su kančia. Patys susergame. Aš nesitapatinu, skausmą suvokiu kaip signalą, ir tai man padeda atsiriboti nuo gailesčio. Būdamas su pacientu dažniausiai tyliu, nekalbinu jo. Aš kalbuosi su jo kūnu ir pasąmone, su vegetacine nervų sistema. Klausiu: „O kaip tau patiktų, jeigu mes padarytume taip ir taip?“ Organizmas atsako, ir ta jo reakcija man pasufleruoja, kaip elgtis.

Užrašė Eva Tombak

http://lakstauskas.lt/apie-mus/

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz
mm

Eva Tombak

Esu mama, žmona, jogos mokytoja, žurnalistė. Autorė knygų “Kas liko už kadro” (2011), “Laisvė basomis” (2015), “Laimės piliulės: vartojimo instrukcija ir šalutinis poveikis” (2016).
Mane žavi sveika gyvensena, o kategoriškumas baido. Pati esu vegetarė, tačiau šalinuosi bendrijų, kur geras žmogus būtinai vegetaras, o jeigu mėsėdis, vadinasi, šunsnukis. Man sveika gyvensena neatskiriama nuo sveiko proto ir tolerantiškumo, o sveikas protas – nuo gero humoro ir žinių. Vieniems sveika eiti gultis su vištomis ir keltis su gaidžiais, o kitiems – kaip čia pasakius. Kartais tikra katastrofa, kai gyvenantis saulės ritmu perlenkia lazdą, pyst – ir virsta pikčiurna, pasikėlusia nuobodybe.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.