Salos

Storulės ant podiumo

Kovoti su netikusiais grožio standartais leidžiant ant podiumo storules – tas pat, kaip gydyti slogą nupjaunant galvą. 

Prieš porą mėnesių bene vienintelė normalioms moteris kurianti (taip ji dažnai prisistatanti) drabužių dizainerė Julia Janus savo feisbuko sienoje patalpino įrašą iš Niujorko mados savaitės. Jame – naujausia mados namų Addition Elle kolekcija, kurta kartu su garsiausiu XXL formų modeliu Ashley Graham. Kolekcija kaip kolekcija, išskyrus nebent tai, kad ją demonstravo ypatingai moteriškų formų modeliai – Ashley Graham, Candice Huffine, Iskra Lawrence, Barbie Ferreira, Tara Lynn, Jordyn Woods ir kt. Įspūdingiausiai, žinoma, jos atrodo su apatiniais. Nenuostabu, kad šia iš visos kolekcijos iškirpta dalimi dalijosi daugybė žmonių visame pasaulyje, o peržiūrų skaičius viršijo 34 milijonus. Kampanija, kuriai skirta ši kolekcija, vadinasi ne mažiau įspūdingai – „F*This“. Nors kita vertus, jokia čia sensacija – apkūnūs modeliai jau seniai linguoja podiumu ir rungiasi tarpusavyje nutukimo laipsniu. Prisižiūrėti jų į valias galima įvedus „YouTube“ nuorodą „Fashion Week Plus Size“.

Reakcijų tarp tų milijonų, žinoma, būta įvairių – nuo susižavėjimo iki pasibaisėjimo, bet daugiausia buvo „Wow“ ir iki ašarų besijuokiančių veidukų. Lietuvių dizainerės įraše tokios įvairovės, deja, pritrūko. „Valio!“, „Nuostabu!“, „Gražu!“, „Seksualu!“ , „Pagaliau ant podiumo tikros moterys, o ne pakabos!“ – džiūgavo lietuvaitės. Kai kurios stebėjosi: „Kodėl niekas neploja?“ Bene vienintelį tokiam grožio standartui paprieštarauti išdrįsusį vyruką (jis pavadino modelius „storom karvėm“ ir pasiūlė „mažiau ryt, o daugiau sportuot“) entuziastės be ceremonijų išvadino debilu ir pasiūlė dizainerei nedelsiant pašalinti jį iš draugų. (Nuoširdžiai tikiuosi, kad ji to nepadarė.) Dar viena sveikuolė bandė kalbėti apie nutukimo epidemijos žalą, bet ir ji buvo užčiaupta „svariais“ argumentais, esą naujausi tyrimai rodo, jog KMI indeksas nieko nereiškia, o sportuoti žmogui yra nenatūralu ir netgi nesveika. Tad jei šiuo įrašu buvo siekta išprovokuoti sveiką diskusiją, reikia pripažinti, kad ji neįvyko.

Mano smegenys veikiausiai yra pernelyg užpudruotos grožio ir lieknumo kulto propagandos (spėju, kad būtent šią pudrą kampanija „F*This“ siekia iš mūsų galvų išdulkinti), bet net ir peržiūrėjus įrašą 8 kartus, ploti nesinorėjo. Nes esu įsitikinusi, kad šis kraštutinumas nėra priešnuodis anoreksijai, bulimijai ir kitiems valgymo sutrikimams, kuriuos neva skatina mados pramonė; priešingai – jis semiasi gyvybės syvų iš to paties šaltinio: emocinių ir psichologinių sutrikimų, iškreipto požiūrio į maistą ir neapykantos savo kūnui. Ir vienas, ir kitas kraštutinumas yra nesveikas. Skiriasi tik problemos mastai. Ir tikrai – ne storulių naudai. Skaičiuojama, kad nuo tokių valgymo sutrikimų kaip anoreksija ar bulimija kenčia maždaug 5 proc. moterų ir 2 proc. vyrų. O štai nutukę arba turintys antsvorio, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra maždaug trečdalis viso pasaulio žmonių. Pasaulyje nutukusių žmonių skaičius jau pasiekė 2,1 mlrd., nors 1980 m. jų buvo beveik trigubai mažiau – 875 mln. Kai kuriose šalyse nutukimas tampa tikra epidemija – pavyzdžiui, Meksikoje nutukę yra 71 proc. suaugusiųjų, Ramiojo vandenyno salose – net 90 proc. Didžiausią nerimą medikams kelia tunkantys vaikai. PSO duomenimis, dėl antsvorio jau dabar kenčia 27 proc. trylikamečių ir 33 proc. vienuolikamečių europiečių. Ir jų daugėja beveik geometrine progresija, mat jei vienas iš tėvų yra nutukęs, vaikui ši rizika padidėja 40 proc., jei abu tėvai nutukę – net 80 proc.

Postringauti apie tai, kad kažkokie tyrimai rodo, jog storumas sveikatai nekenkia, – elementari saviapgaulė. Patogiau gulėti ant sofutės, kimšti viską iš eilės ir sekti pasakas apie naujus grožio ir sveikatos standartus, nei pakelti užpakalį ir pasirūpinti savo sveikata. Sakysite, tai ne mano reikalas? O kodėl ne? Nesuprantu, kodėl savo sveikatos apsaugai sumokėtus mokesčius aš turiu atiduoti gydyti toms ligoms, kurias sukėlė kitų žmonių nesveikas gyvenimo būdas? Mokslininkų skaičiavimais, jis siejamas su daugiau kaip 5 mln. mirčių kiekvienais metais, dėl jo kylančioms problemoms spręsti per metus skiriama maždaug 60 mlrd. eurų. Liūto dalį suryja nutukimo ir nejudrumo nulemtas II tipo cukrinis diabetas – net 70 proc. tiesioginių medicininių išlaidų! Apkūnumą naujuoju normalumu vadinantys dizaineriai ar kiti „pionieriai“ įsivaizduoja darą kažką labai gero ir pažangaus, bet iš tiesų tik dar labiau gilina šią ir taip globalia tapusią problemą. Kaip tik šie sąmonėje vykstantys pokyčiai ir yra blogiausias dalykas – PSO teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad būti nutukėliu jau nebėra neįprasta, tai tampa norma.

Judėjimas prieš nesveikai lieso kūno kultą iš pradžių atrodė labai pozityvus dalykas – dauguma modelių iš tiesų yra pernelyg laibi ir tai galėjo prisidėti prie augančio mitybos sutrikimų skaičiaus. Tačiau pulti į kitą kraštutinumą – ne išeitis. Ir nutukėliai, ir sergantys anoreksija turėtų būti vertinami kaip žmonės, kuriems reikia pagalbos. Ir kalbėti apie juos reikėtų kaip ir apie visus ligonius – nesityčiojant, bet ir negarbinant. Vadinti liesus modelius „drabužių pakabomis“, „kaulų vyniotiniais“, „anoreksikėmis“ ir „gyslomis“ yra lygiai taip pat nekorektiška kaip apkūnius vadinti „lašinių paltimis“, „storomis karvėmis“ ir „riebalų maišais“. Priešpriešinimas niekada nesukuria tolerancijos lauko – jis tik supriešina. Net iš pažiūros toks nekaltas apkūnumo apibūdinimas kaip „moteriškų formų“ iš esmės yra lieknųjų įžeidimas – ar tuo norima pasakyti, kad jos yra „vyriškų formų“?

Kūnai išties gali būti įvairūs – stambesni ir smulkesni, aukštesni ir žemesni, ilgomis ar trumpomis kojomis, kriaušės ar obuolio formos, bet vargu ar podiumas yra ta vieta, kurioje būtų įmanoma tą įvairovę parodyti – juk kolekcijos siuvamos pagal vieną standartą. Galima būtų tą standartą padaryti kiek sveikesnį, sportiškesnį, bet, ko gero, tai ir vėl sukeltų pasipiktinimo audrą – juk sportuoti daugumai tingisi. Kur kas paprasčiau pritempti grožio idealą prie savęs, nei pačiam prie jo artėti. Kad ir kaip dizaineriai vaidintų revoliucionierius, priežastis, kodėl kai kurie jų propaguoja apkūnumą, yra kur kas pragmatiškesnė – jie tiesiog nenori prarasti klientų, tad jiems pataikauja. Iš tiesų jie kelia ne revoliuciją, o rankas, be kovos pasiduodami tam, kas neišvengiama.

Jei jau tikrai taip labai norisi sukilti prieš melagingus standartus, sukilkime geriau prieš nuotraukų regadavimo programas. Nes tai, kas vyksta ant podiumo, jau seniai nebėra visuomenės dėmesio centre. Kur kas labiau mūsų skonį formuoja populiariuose žurnaluose įsitaisiusios žvaigždutės. Ir kai viena jų, perpiešta nuo antakių iki krūtų tarpelio taip, kad labiau primena plastikinę lėlę, o ne gyvą žmogų, nutupia ant madingo savaitraščio viršelio ir ima postringauti apie moteris žalojančius stereotipus ir aiškinti, kaip svarbu mylėti save tokią, kokia esi, – va, tada man išties norisi šūktelėti „F*This!“

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz
mm

Milda Stonkutė

Žurnalistė. Į eterį išniro prieš 15 metų žurnale „Ieva“ kaip pagrindinė Arkadijaus Vinokuro oponentė. Nors žurnalo nebėra, ji ir toliau periodiškai nardo čia vienur, čia kitur. Rašo apie viską – santykius, meilę, vaikų auklėjimą, seksą, sveikatą, socialines problemas. Skiriamasis bruožas – kandumas ir sveikas skepticizmas. Labiausiai nepakenčia fanatizmo ir stereotipinio mąstymo pagal įstatymų ir tarptautinių konvencijų numatytas direktyvas. Šeiminė padėti neaiški, seksualinė orientacija – pagal aplinkybes.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.