Salos

Liaukis valgęs patarimus, tiesiog valgyk

Sakoma: „Kuo daugiau svorio, tuo mažiau intelekto“, bet aš manau, kad čia esama akivaizdžių spragų. Kodėl tyrimuose nedalyvauja liekni kvailiai ir protingi storuliai, kurių knibždėte knibžda visame pasaulyje?

Nepriklausau prie šlamštinio maisto šalininkų, tačiau ir lygybės ženklo nededu tarp sveikuolių įpročių ir intelekto koeficiento. Taip, sveika mityba yra sveikatos pagrindas, tačiau tai, ką valgome, vis dėlto neturėtų tapti gyvenimo šviesoforu. Nebent ketinate tapti sveiko maisto guru ar leisti gurmanams skirtą žurnalą.

Žmonėms nuo neatmenamų laikų rūpi mitybos taisyklės ir apribojimai. Islamas draudžia kiaulieną. Ortodoksai žydai reikalauja, kad mėsos ir pieno produktai būtų vartojami atskirai. Katalikai skelbia savo sąrašą uždraustų produktų pasninko metu. Pasišventę hinduistai nevartoja gyvulinės kilmės produktų ir šakniavaisių. Jie šaknų rovimą prilygina augalo gyvybės naikinimui.

Vakariečiai įsitikinę, jog visi budistai būtinai vegetarai, tuo tarpu autentiški budistų raštai nedraudžia valgyti mėsos.

Vakariečiai įsitikinę, jog visi budistai būtinai vegetarai, tuo tarpu autentiški budistų raštai nedraudžia valgyti mėsos. Beveik visoje Azijoje budistai vegetarai yra greičiau išimtis, nei taisyklė.
Budos mokymai skrupulingai aiškina, kaip vienuoliai turi miegoti ir rengtis, tačiau atsainiai žiūri į valgymo įpročius. Pasak budistų, vienuoliai gali valgyti viską, kas jiems siūloma ar dosnūs kaimynai bei kiti aukotojai sudeda į krepšius.

Vienintelė taisyklė, susijusi su mityba, kurios vienuoliai griežtai laikosi, tai valgymo režimas. Jie valgo nuo aušros iki pusiaudienio, o valgyti vakarais ir po pietų griežtai draudžiama. Buda sakė: „Vienuoliai, aš nevalgau vakarais ir todėl esu puikios sveikatos, jaučiuosi lengvas, nestokoju energijos.“

Kai kurie nūdienos mitybos guru teigia, kad deginti riebalus padeda pats valgymas ir todėl siūlo valgyti dažnai, iki šešių kartų per dieną. Kiti tam prieštarauja, sakydami: jei kūnas gauna maisto kas dvi tris valandas, jis neturi motyvacijos deginti atsargų. Kam vargti tuštinant energijos sandėlius, jei žinai, jog po poros valandų vėl gausi maisto.

Man pačiai logiškiausiai skamba dviejų trijų kartų maitinimosi režimas be užkandžių. Ne kartą įsitikinau, kaip medžiagų apykaita paspartėja, jei atsisakau užkandžių ir valgau vos kelis kartus per dieną. Mūsų skrandžiui būtina turėti per parą mažiausiai 12 valandų pertrauką.

Geras klausimas – kam save riboti, jei pasaulyje tiek skausmo, o šalia tiek daug maisto? Ir kur tuomet eiti, kaip persikvalifikuoti gurmanams, virtuvių šefams ir dietų mitų griovėjams? Juk jie, kaip ir mes, nusipelnę gyventi geriau.

Aš irgi noriu geriau gyventi, todėl baidausi apribojimų. Savo mitybos pokyčius pradėjau ne todėl, kad praregėjau ar nušvitau (nei manęs, nei jūsų čia nė kvapo neliktų, jei būtume nušvitę). Viskas kur kas banaliau. Aš įsigeidžiau lieknesnio kūno, nes įtikėjau, kad lieknieji gyvena geriau. Ieškodama šios laimės patekau į „teisingo“ maisto pinkles: vegetarai draskosi, kad mėsos valgyti negalima, o paleodietos šalininkai kruopas, pieno produktus ir netgi kai kurias daržoves priskiria prie „neteisingo“ maisto.

Nepriklausomas mitybos ekspertas Mattas Stone’as rašo, kad ledai turi tokią pat maistinę vertę kaip ir motinos pienas, o pica su sūriu yra kalcio bomba. Lapinį kopūstą valgyti labai sveika, tačiau jeigu piktnaudžiausime jo sultimis, rimtai pakenksime skydliaukei. Bet kokio maisto truputis yra vaistas, daugiau – maistas, o perteklius – nuodas.

Tačiau nuodas nuodui nelygu. Vienas valgo spurgą ir džiaugiasi, o kitas prisiekinėja, kad po valandos kaip jautis ars sporto salėje ar savaitę badaus bausdamas kūną už nuodėmingą prasižengimą. Tuo tarpu smegenys registruoja emocijas ir siunčia signalus skrandžiui: ruoškis karui su spurgomis. Norėdami numesti svorio mes pirmiausia turime susitvarkyti su psichologine problema, kuri pasireiškia per svorio augimą.

Man patinka sąmoningo valgymo koncepcija, tačiau labai nepatinka visažinių pamokslavimai apie tylą, kramtymą, meilę, šviesą ir padėką.

Man patinka sąmoningo valgymo koncepcija, tačiau labai nepatinka visažinių pamokslavimai apie tylą, kramtymą, meilę, šviesą ir padėką. Tokiems kaip aš sąmoningą valgymą reikia apibrėžti griežtai ir be lyrikos. Tarkim: „Liaukis valgęs sampratas ir patarimus, tiesiog valgyk.“

Išmokę sutelkti dėmesį į kūno pojūčius, gal vieną dieną nepražiopsosime trapios raudonos linijos, kada akys nori, o skrandis nebegali. Kita vertus, skrandis skrandžiui nelygu.

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz
mm

Eva Tombak

Esu mama, žmona, jogos mokytoja, žurnalistė. Autorė knygų “Kas liko už kadro” (2011), “Laisvė basomis” (2015), “Laimės piliulės: vartojimo instrukcija ir šalutinis poveikis” (2016).
Mane žavi sveika gyvensena, o kategoriškumas baido. Pati esu vegetarė, tačiau šalinuosi bendrijų, kur geras žmogus būtinai vegetaras, o jeigu mėsėdis, vadinasi, šunsnukis. Man sveika gyvensena neatskiriama nuo sveiko proto ir tolerantiškumo, o sveikas protas – nuo gero humoro ir žinių. Vieniems sveika eiti gultis su vištomis ir keltis su gaidžiais, o kitiems – kaip čia pasakius. Kartais tikra katastrofa, kai gyvenantis saulės ritmu perlenkia lazdą, pyst – ir virsta pikčiurna, pasikėlusia nuobodybe.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.