Salos

Moters laimė. Kur šuo pakastas?

Aš – moteris, tačiau savo moteriškumą ir jo esmę pradėjau suvokti labai neseniai.

Dairausi ir matau, kad aš tokia ne viena, kaip daug moterų atitolo nuo savo moteriškojo prado. Priežasčių į valias – nuo mūsų šalies istorijos ir atitrūkimo nuo gamtos, iki kiekvienos asmeninės patirties ir moters vaidmens dabartinėje visuomenėje.

Mums priekaištauja, kad tapome vyriškos, kontroliuojančios, gyvenančios protu. Kad protas – tai vyro mąstymo įrankis, o moterys turi gyventi širdimi. Tik širdimi, nes tik ji viena geba mylėti.

Tegu konkurencija ir protas užšaldo, sustingdo mūsų gyvą, švelnų, meilų ir drauge nuostabiai stiprų moteriškumą. Tačiau moteriškumas juk niekur nedingsta. Jis gyvena viduje ir ieško progos išsiveržti, pasireikšti išoriškai. Todėl moterys ieško žinių, patirties, mokymų, kurie joms padėtų pabusti.

Aš moteris ir aš nieko nenoriu spręsti pati. Aš noriu suknelės”.

Daugeliui moterų, ir man pačiai, tokiu žadintuvu tapo moteriškumo mokymai. Jų magiški, užburiantys, prie esaties prado grąžinantys šaukiniai – “Aš moteris ir aš nieko nenoriu spręsti pati. Aš noriu suknelės”.

Moteriškumo mokymai man buvo didžiuliu atradimu. Jie padėjo susivokti, kad iki šiol egzistavau informaciniame ir jausmų vakuume. Aš supratimo neturėjau, kad vyrai ir moterys skiriasi ne vien fiziškai, bet ir energetiškai. Kad egzistuoja toks dalykas, kaip vyriška bei moteriška energija.

Aš pradėjau dirbti su savimi: metai be kelnių, ilgi sijonai, moteriškos pramogos – masažai, manikiuras, pedikiuras, papuošaliukai ir kiti moteriškos energijos žadintojai. Sprendimų atsakomybę patikėjau vyrui, o pati užsiėmiau namų židinio kurstymu.

Stengiausi būti linksma, visada geros nuotaikos. Mokiausi besąlygiškai mylėti, nepavydėti, dalintis, užsiėmiau labdara. Moteriškos laimės ekspertai tvirtino, kad mano pastangos bus apvainikuotos palaima ir didžiausiu pasitenkinimo jausmu.

Maždaug po metų prasidėjo depresija. Aš nieko nebenorėjau. Mano vyras mane erzino, mane vimdė moteriškumo prasmės ribos – šeima ir namai, siutino naujienlaiškiai, kuriuos siuntinėjo moteriškumo ekspertai.

Aš įjungiau sveiką protą ir prigimtinį smalsumą, pasitelkiau psichologinį išsilavinimą ir darbo su žmonėmis patirtį. Ir pradėjau tyrinėti savo nepasitenkinimo priežastis ir priklausomybes.

Ir štai, ką aš supratau:

Moteriškumo mokymai yra seksistiniai ir patriarchališki.

Jie viską skirsto pagal lyčių požymius, dėlioja į stalčiukus, kas privalu moterims, o kas vyrams. Tuo tarpu psichologų tyrimai byloja, kad biologinis sąlygotumas pervertinamas. Kad vyriškas ir moteriškas savybes labiausiai formuoja auklėjimas, socialinė aplinka ir visuomenės lūkesčiai.

Nebūna grynai vyriškų ar išskirtinai moteriškų savybių. Kiekvienai visavertei asmenybei svarbu savyje puoselėti “stiprias” vyriškas ir “silpnas” moteriškas puses, kad galėtų lanksčiai reaguoti ir prisitaikyti prie gyvenimo siurprizų.

Moteriškumo ekspertai tai neigia ir moteriai siūlo slopinti “vyriškas” savybes, pavyzdžiui – analitinį protą, prasmės paieškas, kryptingumą, užsispyrimą. Tai išprovokuoja asmenybės skilimą ir sukelia rimtų ne tik psichologinių, bet ir sveikatos problemų. Rezultate sveikų santykių nebelieka.

Aš tai perėjau pati – būtent šis skilimas tapo mano depresijos priežastimi.

Laimės ekspertai gražbyliauja apie pagarbą moteriškumui, jo vertę. Patogu – moteriškas nuolankumas būtinas, kad moteris kuo geriau atliktų savo žmonos ir motinos funkcijas.

Laimės ekspertai gražbyliauja apie pagarbą moteriškumui, jo vertę. Patogu – moteriškas nuolankumas būtinas, kad moteris kuo geriau atliktų savo žmonos ir motinos funkcijas.

Skiepijamas suvokimas, kad moteris be šeimos, vyro ir vaikų yra nepilnavertė, o tai reiškia –nelaiminga. Būtent šis požiūris ir sukėlė manyje didžiausią pasipiktinimą. Nes man, kaip ir daugeliui moterų, neužtenka būti vien žmona ir mama.

Taip, moterys ir vyrai skiriasi lytiniais požymiais, mes turime krūtis, o vyrai neturi. Taip, mes galime gimdyti ir maitinti vaikus. Tačiau juk tai nėra viskas, ką mes galime!

Mes dar turime savo ypatingus, labai individualius gebėjimus ir talentus, savo mąstymą, nepakartojamą pasaulio suvokimą. Savo tikslus, kuriuos norime įgarsinti ir įgyvendinti.

Todėl man labai svarbu suvokti, kas aš esu, kodėl atėjau į šį pasaulį, ką jam galiu duoti. Ne tik kaip moteris – kaip žmogus.

Beje, anksčiau moterys kelnių nedevėjo, jos visa laiką vaikščiojo ilgais sijonais ir užsiėmė išskirtinai namų ūkio reikalais. Tačiau laimės nebuvo. Sakysite, jos buvo nepakankamai moteriškos?

Moteriškumo mokymai pagrįsti emocine priklausomybe.

Emocinė priklausomybė – tai gyvenimas svetimą gyvenimą, savo norų ir tikslų užgniaužimas, susitelkimas į kito problemas. Labiausiai šia priklausomybės forma serga moterys iš Rytų Europos bei buvusios Sovietų sąjungos teritorijos. Ir aš pati – ne išimtis.

Man prireikė laiko, kol išgijau ir sugrįžau prie normalių, lygiaverčių santykių. Santykių, kur nėra kontrolės ir globos. Laisvų, atvirų, pagarbių ir nukreiptų padėti viens kito savirealizacijai santykių.

Lygiaverčius santykius puoselėjančiai moteriai motinystė yra džiaugsmas, tačiau tai nėra jos vienintelis gyvenimo tikslas. Ji nesistengia pririšti nei vyro, nei vaikų prie savęs – moko gyventi savarankiškai ir ieškoti savo gyvenimo prasmės.

Emocinės priklausomybės saitus galima atpažinti pagal šiuos požymius:

  1. Pirmame plane iškeliamas vyras ir jo interesai.

“Moteriška moteris tobulai rūpinasi namais, gimdo gerus vaikus. Brangina vyrą labiau nei savo gyvenimą” (O.Torsunovas)

 “Vyrui reikalinga tokia moteris, kuriai jis bus jos gyvenimo prioritetu. Ašimi, aplink kurią suksis jos gyvenimas.” (Helen Andelin)

  1. Moteriškumas tapatinamas su mokėjimu manipuliuoti vyru.

Moteriška moteris žino, kaip apranga, balso tembru, namų interjeru ir maisto skoniais išsireikalauti iš vyro tai, ko jai reikia.

Moterišką energiją spinduliuojanti moteris visada išlieka švelni ir dėmesinga savo vyrui. Ji suvokia, kad reikiamą sprendimą lengviau pasiekti meilumu, nei ginčais ar klyksmais.

“Kai moteris elgiasi nuolankiai, ji visada laimi. Vyras visada paklus moteriškos moters norams, nes jam patinka, kad jo klauso dėmesingai, pripažįsta jo nuomonę.” (O.Torsunovas)

  1. Moteriai šeimoje peršamas aukos vaidmuo.

Moteriškumo mokytojai – save pristatantys amžinų vertybių puoselėtojais – teigia, kad laiminga moteris moka mylėti, rūpintis ir KENTĖTI. Laiminga moteris visada pritaria, palaiko vyrą, linksi galva, kai vyras kalba. Kančios santykiai moteriai padeda pačiai tobulėti kaip asmenybei.

  1. Infantilaus moteriškumo ugdymas.

Moteriškos laimės mokytojai nekalba apie lygiavertę suaugusių žmonių sąjungą. Jie ugdo santykius viršesnis-jaunesnis, tėtis-dukra. Tokie santykiai patogūs: moteris – vaikas – tai šiltnamio augalėlis, nepatyrusi, nesavarankiška, nebrandi asmenybė. Infantilią moterį galima, lengva ir reikia kontroliuoti.

  1. Moteris ir tik ji vienintelė yra atsakinga už santykius šeimoje.

Jei santykiai geri – moters nuopelnas. Santykiai blogi – moters nuopolis. Vyras čia niekuo dėtas.

  1. Iliuzinės kontrolės skiepijimas: aš galiu kontroliuoti vyrą ir savo pačios gyvenimą, jei elgsiuosi pagal taisykles.

“Moters psichinė jėga tokia galinga, kad viskas vyksta savaime, nereikia jokių pastangų. Gauni būtent tai, ko nori. Tavo švelnumas ir ramybė pritraukia neregėtai vyriškus, dosnius ir savimi pasitikinčius vyrus.” (D.Ričards)

Moteriškos laimės mokytojai tvirtina: jeigu negauni, ko nori, jei svajonės neišsipildo, reiškia nusižengi visatos dėsniams, nesilaikai taisyklių. Taip skiepijamas nepakankamas, nevisavertis moteriškumas. Žadinamas kaltės jausmas ir iliuzinis mąstymas: jeigu elgsiesi teisingai, su tavimi nieko blogo negalės atsitikti.

Tačiau taisyklės nepadeda ir iliuzijos žlunga – geri dalykai atsitinka blogiukams, o blogiečiai ne visada būna nubausti.

Tai kodėl tūkstančiai moterų lanko moteriškumo kursus, kur jas moko manipuliuoti santykiais ir išsižadėti dalies savęs?

Priežasčių daugybė, aš išskirsiu kelias, kurios man pasirodė svarbiausios:

  • Mes pavargome nuo vienatvės, konkurencijos ir nuolatinės kovos už būvį. Mes ilgimės vyriško dėmesio, mums patinka vyrai džentelmenai, kurie praleidžia pro duris, padeda nešti pirkinius, apmoka sąskaitas. Ir čia akys užkliūna už skelbimo – “kiekviena moteris verta laimės”. Pasirodo, tereikia pažadinti tikrą moteriškumą, laikytis tam tikrų taisyklių, ir moteriška laimė bus garantuota.
  • Mes pavargome nuo atsakomybės, nesibaigiančių “reikia” – rinktis pačiai, spręsti pačiai, ką, kada ir kaip daryti. Kur kas paprasčiau vykdyti kitų nurodymus. Ir štai čia atsiranda autoritetas, kuris sako: “Nesijaudink! Daryk, kaip aš sakau, štai tikslūs nurodymai, ir gausi konkretų rezultatą.” Na argi tai ne tikras palengvėjimas!
  • Moteriškos laimės žinios pateikiamos ant lėkštutės. Patarimų, taisyklių forma, kaip vesti namų ūkį, gaminti valgį, kaip rengtis ir kalbėti, kad pasisektų. Žadama, kad taisyklių paisymas padės laimę kurti ne tik namuose, bet ir šalyje ar net visame pasaulyje.
  • Taip gera pasislėpti nuo visų problemų savo namų tvirtovėje,  už vyro kaip už mūro.  Saldu visus sprendimus patikėti gerajam burtininkui, geradėjui, kuris materialiai aprūpins iki gyvos galvos. Argi tai nėra palaiminga saugumo būsena, kurią kūdikis patiria mamos įsčiose?

Man prireikė metų, kol sugebėjau susivokti ar moteriškoji laimė man patinka ar nelabai. Dabar aš dėviu sijonus-kasas-papuošalus tik tuomet, kai man norisi. O kai rengiuosi džinsais, nebebijau išbaidyti moterišką energiją ir netekti savo moteriškumo dalies.

Mes su vyru nežaidžiame “galvos” ir “kaklo” žaidimų, kur kaklas sukioja galvą kaip jam norisi. Mes skirstome šeimynines pareigas pagal poreikius, sugebėjimus ir galimybes. Mes esame viena komanda. Mums patinka padėti viens kitam, ir pagalbos neskirstome pagal taisykles ar lyčių požymius.

Aš savo laimės ir prasmės neradau tvarkydama namus ar virdama barščius. Ją radau rašyme. Vėliau išsiaiškinome, kad mano vyrui nereikia, kad aš gaminčiau ir tvarkyčiau namus (gaminti ir tvarkytis jis ir pats moka, ir su manimi pasidalina šias pareigas). Jam reikalinga laiminga, savimi pasitikinti žmona, kuri mėgaujasi įdomiu darbu.

Aš dėl nieko nesigailiu. Moteriškumo kursai man padėjo geriau susivokti savyje, suprasti savo norus. Esu laiminga, kad išsivadavau iš ekspertų įtakos. Kad susivokiau, kaip saugu ir gera pačiai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Moters laimės mokytojai sako, kad moters kapitalas – tai ne protas ir ne išsilavinimas. Kad pagrindinis turtas – moteriškumas ir gebėjimas mylėti.

O aš manau, kad moters ir vyro kapitalas nesiskiria – tai nuolatinė asmenybės raida, kuri neatsiejama nuo drąsos eiti savo keliu. Beje, čia protas ir išsilavinimas labai pakeliui. Lygiai taip pat kaip ir meilė.

 

Parengta pagal:
http://listentosoul.ru/vedicheskaya-zhenstvennost-v-chem-podvoh-3/
http://listentosoul.ru/pravda-li-chto-vse-bedy-zhenshhin-ot-uma/
http://femunity.livejournal.com/
http://gremlinmage.livejournal.com/44754.html

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz
mm

Eugenija Zadruckaja

Projekto “Listen to Soul” įkūrėja ir rašytoja iš Maskvos. Psichologė, darbo stažas – virš 11 metų, devyni iš jų – krizių psichologijoje.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.