Salos

Žodis, kurio negalima sakyti

Kai kuriuos daiktus lengviau išmesti, negu sutaisyti. Todėl geriau uždrausti vartoti žodį “pensininkas”.

Šis žodis perkrautas, išterliotas negatyviom prasmėm ir sąsajom. Kas yra pensininkas? Tai “nereikalingas” žmogus. Žmogus be užsiėmimo. Nepasiturintis (nes tokios jau tos mūsų pensijos). Sukriošęs. Stovi prie kasos, skaičiuoja skatikus drebančiame delne. Arba išberia ir prašo kasininkės atskaičiuoti, kiek reikia. Tuo tarpu visa eilė laukia ir niršta.

Klaustuko formos nugara, senamadiški akiniai. Krepšys su ratukais. Ir kur jie visi važiuoja piko valandų metu? Viens kitam skundžiasi sveikata, aptarinėja vaistus. Pensininkai.

Visas siaubas ne tame. Siaubas, kad pensininko amžius prasideda pernelyg anksti. Ir mums norom nenorom tenka maukšlintis šį žodį, net jeigu mums vos 60 ir esame pilni gyvybės ir sveikatos syvų, dar ganėtinai veiklūs ir neprastai atrodome. Ir staiga bac! – tu pensininkas.

“Aš – pensininkė”. Yra laimingųjų, kurie galvos dėl to nesuka. Tačiau jų nėra daug. Dauguma mano draugių, kai joms sukako 60, patyrė smūgį per savivertę. Kur kas stipresnį, nei sulaukus 50. Atrodytų, o kas taip jau iš esmės pasikeitė?

Tu peržengei ribą, už kurios tampi oficialiai senas.

Pasikeitė labai daug kas. Tu peržengei ribą, už kurios tampi oficialiai senas. Senas valstybei. Senas darbdaviui. Senas namiškiams. Senu tave paverčia pats žodis “pensininkas”.

Nemylimo darbo kankiniai arba šiaip pavargėliai turbūt panūs man užtvoti kuo nors sunkiu ir tikėtina per galvą. Tačiau aš vis tiek pasakysiu: labai gerai, kad pensinis amžius atidėtas ir prasidės vėliau.

Gyvenimo trukmė išaugo ir 60 metų yra pernelyg anksti, kad atsisėsti į krėslą, susidėti rankas ant pilvo ir atsipalaiduoti su visam. Mes juk žinome kaip bus: vos tik patogiai įsitaisysi, atsipūsi ir senatvė kaip mat ateis.

Mano tėvas niekad savęs neįsivaizdavo be darbo, tačiau jį iškilmingai išgrūdo į pensiją, kai sukako 70. Niekam nerūpėjo nei jo patirtis, nei žvitrus protas. Taip, jis turėjo sveikatos problemų – tai širdis, tai keliai. Tačiau jis puikiai laikėsi.

Atsidūręs pensijoje, jis vos per kelis metus pavirto į sukriošusį senį, kuris rūšiuoja kažkokius paketukus ir vinukus. Šis staigus kritimas vyko mūsų akyse, ir mes nieko negalėjome padėti. Interesų neliko, susidomėjimas gyvenimu dingo. Tarsi kažkas iš konstrukcijos ištraukė pagrindinį vinį, ant kurio viskas laikėsi, ir ji subyrėjo.

Nereikia svajoti apie pensiją. Iš jos gyventi vis tiek neįmanoma, o nieko veikimas nužudo daugiau žmonių negu avarijos keliuose. Kaip sako anglai, “use it or lose it” – naudokis arba neteksi.

Geriau iš anksto pagalvoti – o kuo aš galėsiu pakeisti darbą? Kitu darbu? Hobiu? Ko dar naujo norėčiau mokytis?

Mes atsidūrėme globalios turbulencijos zonoje, mus nuolat purto pokyčiai ir naujovių srovės. Nieko neįmanoma planuoti toliau, nei kelis metus į priekį. Žinios sensta, profesijos miršta, atsiranda naujos.

Todėl aš priimu visus netikėtus pasiūlymus. Man tai nėra lengva, nes esu stabdis. Tačiau aš žinau, kad vėliau bus dar sunkiau persirikiuoti ir todėl aš treniruojuosi.

Aš dėsčiau universitete. Dirbau vertėja. Penkiolika metų praktikavau ušu, pastaruosius penkerius pati mokiau naujokus. Kelis vasaros sezonus dirbau virėja sporto stovykloje (viskas įvyko labai netikėtai, bet aš sutikau, ir dabar galiu apskaičiuoti produktus, organizuoti virtuvės darbą ir pamaitinti 50 žmonių). O dar – montažas, video, svetainių konstravimas… Va, o dabar rašau, ačiū, kad spausdina.

Nieko neatsisakykite. Kažkas gausis, kažkas nelabai, tačiau geriau sau pasakyti “aš vis dėlto pabandžiau”. Kai kurios galimybės atsiveria tik vieną kartą. Ir be to niekada nežinai, kas tave išgelbės nuo pensijos.

Straipsnio šaltinis – projektas “Laimės amžius”
http://theageofhappiness.com/posts/slovo-kotoroe-nelzya-govorit/783dc5c6be1

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.