Salos

Dr. Žavoronkovas ir jo dirbtinis intelektas

„Aš supratau, kad senėjimas yra pagydoma liga. Ir kas galvoja priešingai, yra kvailiai“.

Sakytume, pamišėlio užrašai. Taip, jei tas „pamišėlis“ nebūtų vienas žinomiausių, kaip beje, ir ekscentriškiausių, šių dienų mokslininkų gerontologų Dr. Aleks Žavoronkovas (Alex Zhavaronkov), bioinformatikos įmonės Insilico Medicine, vykdančios 170 mokslinių tyrimų projektų ir turinčios apie 150 bendradarbiaujančių geriausių protų pasaulyje, dalininkas ir generalinis direktorius, knygos “Amžina karta: Kaip biomedicinos pažanga perkeis pasaulio ekonomiką” (The Ageless Generation: How Advances in BIomedicine Will Transform The Global Economy) autorius.

Ekscentriškasis ilgaamžių utopijos kūrėjas?

Dr. Žavoronkovas ​​yra didžiulis ilgaamžiškumo entuziastas, tikintis, kad mes jau artėjame prie ilgaamžiškumo revoliucijos aušros. Jis lygina esamą mokslinių tyrimų ilgaamžiškumo srityje situaciją su 70-aisiais informatikos eroje, kai visi blokai jau buvo sukurti ir beliko palaukti informacinio sprogimo. Tai ir įvyko.

„Dalykai, kurie šiandien atrodo utopija, gali būti rytdienos panacėja“, – tiki mokslininkas.

Jau šiandien, teigia jis, žmonės, kurie yra pagrįstai sveiki 70-ies, turi galimybę kokybiškai išgyventi iki 150-ties. Tik aišku, tam reikalui vien sveikai maitintis ir mankštintis nepakaks. Pats mokslininkas per dieną išgeria apie šimtą visokiausių piliulių (papildų, vitaminų, vaistinių preparatų, ir aspirino).

Jis reguliariai mankštinasi, riboja kalorijas, riziką (nejodinėja, neslidinėja ir net nevairuoja) ir ilgalaikius santykius, dėl mokslo yra nusprendęs neturėti šeimos ir dėl to yra dažnai mėgstamas pašiepti žiniasklaidos. Jis net neapgailestauja, bet konstatuoja faktą, kad beveik visų straipsnių apie jį antraštėse iškeliama sekso tema. Ir tai prognozuojama. Google paieškos sistemoje, anot jo, TV žvaigždė Kim Kardashian šviesmečiais pranoksta Izaoką Niutoną ir visa kita.

Jo matematinis protas pasveria viską, nes viską, sako jis, galima paskaičiuoti pelnu, gautu iš vienerių kokybiškai nugyventų gyvenimo metų (QALY indeksu).

Tuomet visos dilemos išsprendžiamos lengvai. Kas geriau: išgydyti vieną vaiką nuo vėžio ar 10 pagyvenusių moterų su galvos augliais, vesti ir turėti vaikų – ar likti viengungiui ir ramiai atsidėti mokslui, eiti į vakarėlį ar padirbėti.

Jo protas panašus į dirbtinį intelektą, kurį jis telkiasi į pagalbą kovai su senėjimu.

Bet kas gi jis toks?

Aleks Žavoronkovas (38 m) gimė ir vaikystę praleido Rygoje. Vėliau su šeima emigravo į Kanadą, šiuo metu gyvena Baltimorėje (JAV) ir dažnai keliauja po pasaulį, žvejodamas didžius altruistinius ir genialius protus. Į savo komandą jis priima žmones, kurių tikslas nėra tik užsidirbti, bet kurie iš tiesų nori padaryti pasaulį geresnį. Ir tai dažniausiai jaunos kartos mokslininkai.

Kita vertus, jo altruizmas turi būti gerai paskaičiuotas ir atsiperkantis, antraip, jis suvokia, negaus finansavimo savo ilgaamžiškumo projektams.

Prieš įgydamas biofizikos mokslų daktaro ir biotechnologijų magistro laipsnius, bei Filosofijos daktaro laipsnius fizikos ir matematikos srityse, jis studijavo kompiuterijos ir ekonomikos mokslus. Darbas informatikos srityje jam leido sukaupti pakankamai pradinio kapitalo, kad bent kelerius metus ramiai galėtų atsidėti ilgaamžiškumo tyrimams, kuriuos pats ir finansuotų.

Tačiau dabar mokslininkas gali pasigirti vienodai įspūdinga karjera biogerontologijos ir regeneracinės medicinos srityse. Jis yra Tarptautinio senėjimo mokslinių tyrimų instituto (The International Aging Research Portfolio) vadovas bei Biogerontologijos tyrimų labdaros fondo (Biogerontology Research Foundation) direktorius. Nuo 2014 m, jis taip pat bioinformatikos įmonės Insilico Medicine vienas įkūrėjų ir generalinis direktorius.

Ši bendrovė siekia prailginti produktyvų ilgaamžiškumą, naudojantis dirbtiniu intelektu, atrandant naujus medikamentus ir toliau tobulinant biologinius senėjimo žymenis (biomarkers of aging).

Dirbtinis intelektas plius individualizuota medicina

Dr. Žavoronkovas ​prisideda prie daugybės mokslininkų, kurie mano, kad senėjimas yra ne kas kita, kaip sudėtinga, daugiaveiksnė liga. Kaip liga ji ir turėtų būti klasifikuojama. Jos, kaip ir kitų ligų, gydymui netolimoje ateityje bus pasitelkiamas dirbtinis intelektas ir individualizuota medicina.
„Per 5 ateinančius metus mes norime sukurti išsamią sistemą, tam tikrą modelį, kuris leistų nuolat stebėti žmogaus sveikatos būklę ir greitai ištaisyti bet kokius nukrypimus nuo idealo, įvedant gyvenimo būdo ar terapines korekcijas“, – sako mokslininkas.

Jo vadovaujamos kompanijos Insilico Medicine proveržį jis žada multi-modalinių senėjimo žymenų srityje, kurioje bus panaudojami visi įmanomi asmeniniai duomenys, pradedant paprasta nuotrauka ir reguliariais kraujo tyrimais, baigiant brangia molekuline ir vaizdine informacija, kurią pavertus į tam tikrą algoritmą, bus galima tiksliai parinkti individualias rekomendacijas, prevencijos ir gydymo planą.

Senėjimo ekonomikos paradoksas

Na o dabar labai paprastas klausimas. Juk visuomenės senėjimas yra vertinamas kaip našta ekonomikai. Ir dabar rypuojame, kad bent jau Europa senėja ir vienam jaunam žmogui po kaklu tuoj kybos 2-3 pensininkai? Tai kas bus, kai jie visi gyvens po 150 metų?

Štai čia ir yra senėjimo ekonomikos paradoksas.

„Didėjanti gyvenimo trukmė yra didžiulė grėsmė ekonomikai, tačiau didėjantis produktyvus ilgaamžiškumas yra didžiulė galimybė ekonomikai“, – teigia Dr. Žavoronkovas. O gal ir vienintelis išsigelbėjimo būdas. Bet atkreipkime į svarbų žodį „produktyvus“.

Insilico Medicine projektus atsirenka pagal tai, kiek QALY (quality-adjusted life year), arba kokybiškai pakoreguotų gyvenimo metų, gali generuoti kiekvienas projektas.

Mokslininkas sako, kad nedaug farmacinių kompanijų, vyriausybių ar filantropų tenutuokia, kad senėjimo tyrimai generuoja maksimalų QALY vienam išleistam doleriui. Tai esanti altruistiškiausia veikla ir efektyviausia investicija.

Sunku patikėti, sako jis, bet jei prie visų planetos gyventojų gyvenimo trukmės pridėtume vienerius sveikus metus, tai generuotų virš 7 milijardų QALY, kai vidutinė protinga kaina už QALY yra apie $50,000 USD. Taigi, skaičiuoja mokslininkas, yra paprasta generuoti keletą šimtų trilijonų dolerių, pratęsus sveikus gyvenimo metus kiekvienam planetos gyventojui su paprasta intervencija į senėjimo procesą.

Kitaip tariant, kada senstama sveikai, susitaupo didžiuliai sveikatos apsaugos kaštai. O tokie „senatviniai“ užsiėmimai, kaip blogų ar knygų rašymas, tapymas gali būti atliekami iš namų. Tokiu būdu produktyvus senėjimas ilgainiui sąlygos nuolatinį tobulėjimą ir beprecedentį ekonomikų augimą.

Bet man patinka mano raukšlės!!!

Be abejo, teigia jis, tokios teorijos turi priešininkų. Jiems mat patinka jų raukšlės. “Visų pirma tai vidutinio amžiaus moterys, kurios sendamos jaučiasi patogiai ir stengiasi įtikinti save, kad ir mes turime tam pritarti“, – sako mokslininkas ir tokias kalbas vadina fatalistinėmis.

Jis priduria, kad daug žmonių šiais laikosi laikosi nuostatos, kad „natūralumas“ yra gražu. Ir jauninamų intervencijų jie nelaiko natūraliomis.

„Tiesą sakant, nieko natūralaus nebėra. Prieš dvidešimt tūkstančių metų mes gyvenome urvuose ir natūralus amžius buvo 30 metų, jei tau pasisekė, o reprodukcija prasidėdavo nuo dvylikos. Tai buvo natūralu. Ir kas čia jau tokio labai gero?”, – stebisi Dr. A. Žavoronkovas, produktyvaus ilgaamžiškumo teoriją ir praktiką nusprendęs pirmiausia išbandyti savo kailiu.

Norėdamas padidinti savo šansus pamatyti atjauninimo biotechnologijų aušrą, jis pasiryžęs išgyventi bent iki 150-ties, todėl yra sudaręs devynių ilgaamžiškumo taisyklių rinkinį. Ir čia, kaip matome, vien sveikai maitintis ir mankštintis nepakanka.

Devynios Dr. Žavoronkovo produktyvaus ilgaamžiškumo taisyklės
  1. Venk psichologinio senėjimo. Mintyse nusistatyk gyvenimo trukmę.
  2. Skirk daugiau laiko sau – ne materijai, o žinioms. Jei gali, atidėk reprodukciją (jis pats, mokslo vardan, apsisprendė nekurti šeimos).
  3. Išlaikyk socialinius ryšius su jaunais žmonėmis, ypač jaunais mokslininkais.
  4. Aktyviai domėkis ilgaamžiškumo mokslo naujovėmis.
  5. Išlik sveikas, miegok 7 valandas, valgyk saikingai.
  6. Stebėk savo sveikatos būklę, kraujo sandarą.
  7. Pradėk vartoti geroprotektorius (tai preparatai, kuriais siekiama paveikti senėjimo ir su amžiumi susijusių ligų priežastis ir taip pratęsti gyvenimo trukmę, kol kas daugelis geroprotektorių eksperimentinėje stadijoje – aut.past).
  8. Saugok savo kraujo ir audinių pavyzdžius ateities kartoms.
  9. Susirask dominantį užsiėmimą. Gyvenimas niekada neturi būti nuobodus.

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz
mm

Nijolė Koskienė

Esu Nijolė ir esu žurnalistė. Baigiau Lietuvių kalbos studijas Vilniaus universitete. Dirbau dienraštyje, TV laidų redaktore, viešųjų ryšių specialiste. Tada išsikėlėme į vienkiemį ir praradau norą dirbti mieste, užtat atradau mitybos mokslo sritį. Studijuoju, rengiu paskaitas, rašau ir vis labiau stebiuosi, kaip Dievas tobulai sukūrė žmogų, gal tik paskubėjo duoti jam laisvą valią. Hobis – kūrybinis rašymas. Rašau tokį keistą užmirštą žanrą – humoreskas.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.