Salos

Pasroviui ir prieš bangas, f**k in arba f**k off

Mes visi kažko ieškome – darbo, meilės, prasmės, savęs. Dermės su Visata ir dieviškuoju “aš”. Tuo tarpu Visata sau nekelia reikalavimų sinchronizuotis su mūsų norais ir poreikiais. Astronomas, skepticizmo ir humanizmo populiarintojas Karlas Saganas sakė – “Žymiai geriau matyti visatą tokią, kokia ji yra, nei pasinerti į iliuzijas, kad ir pačias maloniausias ar labiausiai raminančias.”

Tu dabar skaitai šį tekstą ir tai reiškia, kad mes su tavimi esame vienoje valtyje – dermėje. Tačiau mūsų dermės plaukimas nebūtinai trūks ilgai. Greičiausiai vos baigęs skaityti šį tekstą, tu pasinersi į bendravimą su kitais ir sinchronizuosiesi pagal juos.

Sinchronija panaši į nušvitimą, ji apibūdinama kaip kūno, žodžių ir minčių įsikūnijimas dabarties akimirkoje.

Sinchronija mes vadiname tarpusavyje nesusijusių įvykių stebuklingus sutapimus.

“Sinchroniškumas egzistuoja absoliučiai visur ir nuolatos, o jį pastebi tik tie, kurie geba ne tik žiūrėti, bet ir matyti.” (Carlas Jungas)

Sinchroniški sutapimai nutinka kur kas dažniau nei galėtų pagal tikimybių teoriją:

  • Laikrodis rodo 11:11, kai suskamba telefonas. Numerio paskutiniai skaičiai 1111. Abonentas praneša, kad ilgai laukta siunta bus pristatyta 11 dieną 11 valandą.
  • Vos tik pagalvoju apie bičiulį, kurio nemačiau dvidešimt metų ir jis išneria iš už kampo – Milane, nesitarus, abu netyčia kaktomuša susiduriame Vittorio Emanuele galerijoje.
  • Du užkietėję vienišiai intravertai paduoda skelbimą į pažinčių portalą. Jie tai padaro sinchroniškai, vienu metu. Akimirksniu išsirenka viens kitą ir susitikę daugiau nesiskiria iki mirties.

Sakoma, jei atėjo į galvą kokia geniali idėja, būk tikras, kad ji vienu metu driokstelėjo ne tau vienam. Taip veikia sinchroniškumo dėsnis.

Jei atėjo į galvą kokia geniali idėja, būk tikras, kad ji vienu metu driokstelėjo ne tau vienam.

Dermės teorija

Be dermės nėra sėkmės. Tai patiria kiekvienas tapęs svetimu tarp buvusių savų. Romantikas tarp tiksliukų. Matematikas tarp baleto šokėjų. Vegetaras tarp paleo šalininkų. Pacifistas, gavęs šaukimą į kariuomenę. Realus gyvenimas nėra sterilus – panašių “nedermių” jame knibžda nesuskaičiuojamai.

Lietuvoje egzistuoja daugybė leidinių ir portalų. Jie gvildena panašias temas, rašo apie tuos pačius žmones. Vieni klesti, kiti miršta, treti plūduriuoja neskęsdami. Į amžiną atilsį išeina nebūtinai tie, kuriuose dirba banaliausi ar silpniausi.

Vienos kompanijos iš tų pačių žmonių lipdo žvaigždes, o kitos nouneimus. Kartais užtenka pasakyti, kur dirbi, ir tampa aišku – su tavimi pas Burbulį ar “Burbuliuką” eiti. O gal geriau popkornus kine valgyti.

Mes garbiname individualumą, tačiau gyvename su stereotipais. Apibendrinimus, klišes klijuojame ne tik žmonėms, bet ir visai tautai ar rasei. Mums pietiečiai – karštakošiai optimistai, o šiauriečiai lėtapėdžiai pesimistai. Vienok, pastarieji į žvalgybą eiti tinkami, o su pirmais geriau paplūdimio tinklinį daužyt.

Vienas mėgstamiausių mudviejų su vyru anekdotų yra apie estus. Kaip turistas Estijoje keliauja pakeleivinga mašina ir įkyriai klausia vairuotojo, ar dar toli iki Talino. Pirmą kartą vairuotojas atsako, kad netoli. Antrą sykį turistas klausia ir vairuotojas vėl tikina, kad netoli. O kai trečią kartą teiraujasi, ar dar toli, vairuotojas lėtai, skiemenuodamas atsako – “Ta-llli-noooo? Dabar jau toli.”

Klimato juosta su kaimynais praktiškai ta pati, o skiriamės tarsi būtume kitų planetų būtybės. Apie kinus ir kitus rytiečius net nepradėsiu. Jie kaip iš kitų galaktikų.

Dermės praktika

Video apie metronomų savaiminę sinchronizaciją https://youtu.be/5v5eBf2KwF8 įkvepia pamąstymams apie bandos jausmą ir jo pritaikymą, ieškant požiūrių ar santykių dermės.

Metronomai paleidžiami po vieną, kiekvienas skirtingu laiku. Pradžioje jų švytavimas skamba kaip visiška kakofonija. Tačiau vos po kelių minučių chaose išryškėja tvarka. Metronomai sinchronizuojasi ir galiausiai ima švytuoti tuo pačiu ritmu.
Šiame eksperimente kaip ir realiame gyvenime būtinai atsiranda neklaužada, kuris priešinasi, nenori paklusti bendram “tik tak”. Tvarkos darkytojas – tai intravertas, autsaideris, anarchistas, kuris priešgyniauja sociumo taisyklėms. Tačiau vienas lauke ne karys – opozicionierius neturi didelio pasirinkimo – fuck in arba fuck off. Ir jis pasiduoda, persiauklėja.

Nedorvaikis metronomas gena mintį apie poros santykius. Jei vienas ieško nušvitimo, kitas politinės karjeros, o derintis nei vienas nenori – porai kaput, laikas krautis lagaminus. Tas pats mechanizmas reiškiasi visuomenėje. Jei lyderis stiprus, bendruomenė vieninga, tuomet kitos nuomonės turėtojui gręsia terba, grotos arba tremtis.

Beje, sinchronizacijos mechanizmo paleidimui didžioji dauguma nėra būtina. Penkių procentų gali būti per akis. Klasikinis pavyzdys: veidaknygėje su saujele draugų paspauskite “like” prie niekinio posto ir dauguma darys tą patį. Arba paleiskite gandą, kad bus užraukta prekyba lietuvišku šokoladu ar alkoholiu. Penki procentai pasileis šluoti lentynas ir netrukus prie jų prisijungs minios.

2 procentai žmonių mąsto, 3 procentai galvoja, kad mąsto, o 85 procentai geriau numirs, bet nepradės galvoti

Lyderių yra mažai, nes kaip yra pasakęs Nobelio premijos laureatas Bernardas Shaw –“2 procentai žmonių mąsto, 3 procentai galvoja, kad mąsto, o 85 procentai geriau numirs, bet nepradės galvoti”. Todėl mūsų gerovė priklauso nuo nuo 5 procentų kūrybiškų mąstančiųjų, kurie suvalgo viską, ką pagamina didžioji dauguma.

“Stebėjimai rodo, kad visuomenėje geriausiai gyvena primityvūs individai, – teigia profesorius Sergejus Saveljevas. – Protingas žmogus pagal savo prigimtį yra asocialus, todėl jam reikia moralės ir etikos, kurios jis ir laikosi. Tuo tarpu žymiai paprastesni žmonės, kurių pagrindinė užduotis yra maitintis ir daugintis, lengviau pasiekia teigiamų rezultatų. Todėl jie ir gyvena kaip babuinai. Jiems intelektas nereikalingas. Jiems geriau pasikliauti kažkieno sugalvotais įstatymais, negu pačiam galvoti.”http://www.kvantinemagija.lt/milgremo%20eksperimentas.html

Mūsų sinchroniškumas gali būti pozityvus arba negatyvus, mažoras arba minoras. Kai bendruomenės dažniai pozityvūs, jos nariai nesistumdo, gerbia atstumą. Jiems nebūtina gyventi komunoje, kuri vietoj alkoholio ar žolytės svaiginasi pozityviais šūkiais. Jų nerašytas garbės kodeksas reikalauja rūpintis, padėti vienas kitam.

Negatyvi, minorinė sinchronizacija prasideda nekaltai, vadovų manipuliavimu masėmis – priimami idiotiški įstatymai, kad atitraukti dėmesį nuo realių problemų. Valdantieji pradeda reikalauti iš savo narių besąlygiško paklusnumo aukštoms moralės normoms ir taip augina destruktyvumą, daugina šešėlinę ekonomiką. Pabaiga dvejopa – maištas ir perversmas arba masinės psichozės, sektos, fašizmas.

Klasikinis pozityvios energijos reiškimosi pavyzdys – jogos grupinės praktikos. Čia kiekvienas praktikas reiškiasi kaip individualus metronomas, jis fokusuojasi tik į save, savo kūno, minčių ir emocijų potyrius. Tačiau grupės energija vyrauja, ji sinchronizuoja kvėpavimo ir paties užsiėmimo ritmą.

Mes galime būti kiečiausios asmenybės, tačiau nuo kitų įtakos nepabėgsime. Jei grupės energija pozityvi ir stipri, praktikuojantys grupėje tobulės žymiai sparčiau, negu dirbantys savarankiškai.

Vieniems sinchronizavimasis yra jogos ar gyvenimo pagrindas, kuris padeda derinti individualią prigimtį ir širdies ritmą su žemės bei visatos ritmu. Kitiems – masių valdymo pasaitėlis.

Gyvenimas yra kupinas netikėtumų ir keisčiausių sutapimų. Kai kurie gimsta su laimės marškinėliais ir visada tinkamu laiku atsiduria tinkamoje vietoje. Laimės kūdikiai yra nepralenkiami pašnekovai apie dermę su Visata ir gyvenimą dieviškuoju ritmu. Jie niekada nesupras, kad kartais geri dalykai atsitinka blogiems žmonėms, o blogi geriems. Kad galima iš visų jėgų stengtis, tačiau taip ir nesurasti išsigelbėjimo, nesulaukti pagalbos.

Baisu paleisti kontrolės vairo, todėl kartais užsižaidžiame ieškodami priežasties pasekmės ryšių. Kartais pasiseka, o būna sėkmė išduoda. Arba visas kortas sumaišo atsitiktinumai.

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz
mm

Eva Tombak

Esu mama, žmona, jogos mokytoja, žurnalistė. Autorė knygų “Kas liko už kadro” (2011), “Laisvė basomis” (2015), “Laimės piliulės: vartojimo instrukcija ir šalutinis poveikis” (2016).
Mane žavi sveika gyvensena, o kategoriškumas baido. Pati esu vegetarė, tačiau šalinuosi bendrijų, kur geras žmogus būtinai vegetaras, o jeigu mėsėdis, vadinasi, šunsnukis. Man sveika gyvensena neatskiriama nuo sveiko proto ir tolerantiškumo, o sveikas protas – nuo gero humoro ir žinių. Vieniems sveika eiti gultis su vištomis ir keltis su gaidžiais, o kitiems – kaip čia pasakius. Kartais tikra katastrofa, kai gyvenantis saulės ritmu perlenkia lazdą, pyst – ir virsta pikčiurna, pasikėlusia nuobodybe.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.