Salos

Blogi įpročiai miršta paskutiniai

Dauguma mano fb draugų trumparegiai. Matydami mano besišypsantį veidelį nuotraukose, vadina saulyte ir įsivaizduoja, kaip amžinai laimingą žmogų.

Šypsena yra mano makiažas. Aš visada šypsausi fotografuojama, nes su užriestais kampučiais jaučiuosi jaunesnė, gražesnė ir sėkmingesnė. Atkreipk dėmesį, kad nevartoju žodžio laimingesnė. Man laimė yra devalvavusi sąvoka. Blizgus popieriukas, kuriame saldainio nėra, tik oras. Kalėdų seneliu aš baigiau tikėti būdama devynerių, o laime – rašydama savo “Laimės piliules.” Rinkdama medžiagą apie laimę supratau, kad kur kas įdomesnis ir svarbesnis gebėjimas – jaustis patenkinta. Būtent ties šiuo įpročiu nuo šiol ir plušu.

Kalėdų seneliu aš baigiau tikėti būdama devynerių, o laime – rašydama savo “Laimės piliules.”

Jei užpuola negalavimas, džiaugiuosi, kad galiu be mažiausios sąžinės graužaties miegoti kiek lenda. Papildomi centimetrai trukdo ėsti kas papuola ir grąžina prie iškrovos režimo. Su amžiumi turiu daugiau raukšlių veide, tačiau komplektėlyje gaunu daugiau kantrybės ir smegenų. Finansinis nestabilumas motyvuoja nuolat mokytis kažko naujo ir pratina prie ekologijos – mažiau daiktų, mažiau draugų. Prisipažįstu, mane ne itin žavi gyvensena “mažiau yra daugiau”. Tačiau guodžia tikėjimas, kad viskas laikina, praeis ir tai.

Mes esame tai, ką kiekvieną dieną kartojame,” – sakė Aristotelis. Jeigu suvoktume, kaip daug mūsų sėkmes ir nesėkmes formuoja įpročiai – mažiau durnių voliotume. Jei nuo vaikystės ugdytume įproti kiekvieną dieną siekti mažų pergalių ir judėti link didesnių, tai užaugtume tikromis asmenybėmis – be mazochistinių savęs gailėjimo kompleksų ar norų parazituoti kažkieno sąskaita.

Savo įpročius reikia stebėti, ypač bloguosius. Blogiukai patvaresni, kibesni – apsigyvena greitai, o išsikrausto sunkiai. Įpročių pažinimas padeda nesiblaškyti, nesivaikyti kitų patarimo, nesikliauti, kad kažkas žino geriau. Savistaba padeda apsispręsti, kas geriau – grožio chirurgijos korekcijos ar psichologinė, psichoterapinė pagalba. O gal joga ar meditacija.

21 dienos mitas

Plastikos chirurgas Maksvelas Malcas (Maxwell Maltz) praeito amžiaus viduryje pastebėjo, kad pacientams vidutiniškai prireikia trijų savaičių, kol jie apsipranta su nauju veidu ar kūnu. Lygiai tiek pat pacientas jaučia amputuotos galūnės skausmą. Daktaras šią patirtį praplėtė iki platesnio apibendrino – žmogui reikia mažiausiai 21 dienos naujo įpročio suformavimui ir tai pagrindė savo knygoje “Psichokibernetika”.

Knygos kertinė mintis – pokyčius lemia savęs suvokimas. Pasitikėjimas savimi formuoja asmenybę, kuriai sekasi, o sėkmė gimdo sėkmę. Amžini nelaimėliai ir kančios mėgėjai gali pakeisti įpročius ir išmokti džiaugtis gyvenimu. Jiems tereikia transformuoti “esu nevykėlis” į “aš turiu valios keisti savo įpročius” ir virsmas prasidės. “Nei už ką nepatikėsiu, kad Dievas nori, kad jo vaikai klaidžiotų po Žemę nosį nukabinę ir jaustųsi niekingais ir nelaimingais.” – rašo daktaras Malcas.

Knyga tapo bestseleriu, parduoti 30 milijonų egzempliorių. Savipagalbos guru, sėkmės ekspertai savaip interpretavo Malco patarimus, kartojimai suveikė kaip pagedęs telefonas. Minimumas transformavosi į “gana” – “21 dienos užtenka naujam įpročiui suformuoti.”

Žinoma, jeigu tiki, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas, tai 21 dienos per akis, kad išsiugdyti naujų įpročių. Tačiau elgsenos įpročių tyrėjai šiandien sako, kad naujam elgsenos modeliui įtvirtinti vidutiniškai prireikia nuo dviejų iki aštuonių mėnesių, nuo 66 iki 254 dienų.

Trys slibinai

Įpročių formavimą paprastai lydi trys fazės: euforija, pasipriešinimas ir priėmimas.

Pradžioje viskas atrodo paprasta ir lengva. “Aš galiu mesti rūkyti kada tik panorėjęs.” “Nuo pirmadienio daugiau nevalgysiu saldumynų.” “Medituoti? Be problemų! Nuo šiol kelsiuosi 6 valandą ryto ir medituosiu.”

“Jūros iki kelių” faze sunkiausiai serga motyvacinių kursų lankytojai. Kai kurie joje užspringsta ir paskęsta.

Įkvėpimas kaip ateina, taip ir išeina. Ir mes nusiviliame – gerasis įprotis sunkiai limpa. Ateina savaitgaliai, šventės, atostogos ir vis dažniau kirba pagunda grįžti prie mielojo seno, kuris, be kita ko, ima atrodyti ne toks jau ir blogas. O dar jeigu kokia liga ar nemalonumai darbe, šeimoje… Tuomet kaip mat ateina siutas – kam trukdo tas mano saldumynų valgymas? Na viena kita papildoma rankenėlė, bet koks kieno sumautas reikalas! Gero žmogaus turi būti daug. Taškas.

Kad iš pasipriešinimo fazės persiristi į ateities pievas, reikia nugalėti tris slibinus:

  1. Susiorientuoti, kas su tavimi vyksta ir priimti, kad kova neišvengiama.
  2. Įjungti emocijas. Susivokti, kaip bus, jei toliau save prievartausi ir kaip jausiesi, jei pasiduosi.
  3. Pamatyti ateitį. Pamėginti įsivaizduoti, kas nutiks, jeigu nieko nekeisi. Ar bus blogai? Gal viskas bus dar geriau?

Tikėjimo biologija

Naujų įpročių formavimo trukmė ir sėkmė priklauso nuo daugybės aplinkybių. Aplinkos įtaka svarbesnė nei genetika ir charakteris. Tačiau 99 procentai žmonių nepaleidžia įsitikinimų, kad jie yra fatališkų aplinkybių ar genų aukos. Sėkmingi ar nesėkmingi, sveiki ar ligoti, nes tokia Dievo ar Visatos valia. Jie pro ausis praleidžia tyrimus, kad onkologinių ligų tikimybę šeimoje labiausiai lemia ne genetika, o įsitikinimai. Ypač baimės – kažkas šeimoje serga, tai ir vaikai ar vaikaičiai sirgs. Nenuostabu, kad įvaikintieji taip dažnai serga įtėvių ligomis.

“Modeliuodamas ląstelių bendruomenių veiklą, aš padariau išvadą, kad esame ne genų aukos, o savo likimo šeimininkai, gebantys gyventi be ligų ir susikurti gyvenimą, kupiną ramybės, laimės ir meilės.” – rašo profesionalus biologas Bruce Lipton savo knygoje “Tikėjimo biologija”. Pasak autoriaus, genetiškai tapačios ląstelės gali vystytis labai skirtingai, priklausomai nuo aplinkos, kurioje gyvena. Mūsų pasaulio suvokimas keičia mūsų pačių biologiją, kūno cheminę sudėtį ir galiausiai pačias ląsteles.

Apie sąmoningumą kalbame daug, tačiau realiai juo beveik nesinaudojame. 95 procentai mūsų poelgių valdomi pasąmonės, tos smegenų dalies, kuri atsakinga už nesąmoningą, užprogramuotą elgesį. Tačiau pasąmonė nėra nekintama. Mes galime keisti savo pasąmonės įpročius sąmoningai, disciplinuotai atlikdami pakartojimus veiksmų, kuriuos norime paversti įpročiais.

Klysta manantys, kad išgyvena gabiausi. Mes evoliucionavome, nes mūsų ląstelės susitelkė į bendruomenes.

Klysta manantys, kad išgyvena gabiausi. Mes evoliucionavome, nes mūsų ląstelės susitelkė į bendruomenes. Mūsų organizmas sudarytas iš 50 milijardų ląstelių, gyvenančių bendruomenėje. Kiekvienas esame ne tik unikalia asmenybe. Kiekvienas esame atskira ląstelė super organizmo – visos žmonijos.

Pradžios paslaptis

Mus per parą aplanko keliasdešimt tūkstančių minčių. 70 procentų minčių yra negatyvios arba pasikartojančios. Užuot kovoję su negatyviomis, verčiau telkime pastangas, kaip suformuoti gerųjų minčių įprotį.

Paprasčiausia būtų pradėti nuo meditacijos ir koncentracijos praktikų. Nuo savo minčių savistabos pabudus ir prieš užmiegant. Kad atskirti, susiorientuoti, kokios tai mintys, kurios nuolat lanko ir temdo gyvenimo šviesą.

Įpročiai formuojami ne trukme, o pačiu darymu.

Įpročiai formuojami ne trukme, o pačiu darymu. Rezultatai ateina tik reguliariai praktikuojant. Mes svorio nenumesime, jei bėgiosime kartą per savaitę po septynis kilometrus. Tačiau bėgiodami po vieną kilometrą kiekvieną dieną, išsiugdysime gerą įprotį ir mūsų savijauta pasikeis.

Žinai paslaptį, kada pradėti geriausia?

Pradėti reikia nuo šiandien. Rytojus bus niekuo geresnis, o poryt protas suras dar daugiau dingsčių nedaryti ar atidėti. Atidėliojimas yra ne tik energijos švaistymas, bet ir pats blogiausias įprotis iš visų.

“Blogas įprotis yra įprotis, kurio pro langą neišmesi; įprotį reikia žingsnis po žingsnio išvilioti iš namų.” (Markas Tvenas)

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz
mm

Eva Tombak

Esu mama, žmona, jogos mokytoja, žurnalistė. Autorė knygų “Kas liko už kadro” (2011), “Laisvė basomis” (2015), “Laimės piliulės: vartojimo instrukcija ir šalutinis poveikis” (2016).
Mane žavi sveika gyvensena, o kategoriškumas baido. Pati esu vegetarė, tačiau šalinuosi bendrijų, kur geras žmogus būtinai vegetaras, o jeigu mėsėdis, vadinasi, šunsnukis. Man sveika gyvensena neatskiriama nuo sveiko proto ir tolerantiškumo, o sveikas protas – nuo gero humoro ir žinių. Vieniems sveika eiti gultis su vištomis ir keltis su gaidžiais, o kitiems – kaip čia pasakius. Kartais tikra katastrofa, kai gyvenantis saulės ritmu perlenkia lazdą, pyst – ir virsta pikčiurna, pasikėlusia nuobodybe.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.