Salos

Kodėl pozityvus mąstymas neveikia

Kažkas yra stipriai ne taip su pozityvumu ir jo kategorišku “žinau, kaip”. Prisimenu, kaip nurovė stogą pažįstamam reklamos vadybininkui, kai jis 1996-aisiais pateko į pozityvaus mąstymo mokymus Rygoje.

Bičiulis grįžo kupinas nesveikos euforijos, tarsi durnaropių apsiėdęs, nesiliovė sapaliojęs apie penktąją dimesiją. 5D – tai tokia tyra, nuo negatyvių minčių išvalyta erdvė, kurioje visos svajonės išsipildo savaiminiu būdu. Po kelių mėnesių ir jo žmona susigundė “išsivalyti” sąmonę. Būdama moteris, kur kas jautresnės prigimties nei jos vyras, ji paniro į 5D dar rimčiau. Žmona praėjo kelis mokymo lygius, jos akys “atsivėrė”, išsiskyrė su vyru, išsikraustė gyventi atskirai, o savo dvynukes paliko auginti vyrui.

Google paieškos sistemoje tūkstančių tūkstančiai(!) svetainių aptarinėja, kaip mūsų pasaulis pereina iš neišsivysčiusios sąmonės 3D į tobulą 5D sąmonę, ir tai primena naujo Mesijaus pažadą.

Šias 5D fantazijas pagimdė Naujojo Amžiaus judėjimas, prasidėjęs XX amžiaus pradžioje. Būtent jis mums davė aibę motyvuojančių guru, kurie verčiasi mokymais, kaip iš tamsos pereiti į palaimos dimensiją.

Apie pozityvą ir negatyvą, tačiau ne taip primityviai, kalbėjo ir Ošo – vienas kontraversiškiausių praeito šimtmečio dvasinių guru. Visuomet bjaurėjausi jo sekso ir narkotikų skandalais, godumu pinigams ir visais gandais apie ošistų totalitarinę sektą.

Jogos mokytojų kursuose susipažinau su įvairiomis meditacijos technikomis, tarp jų – Ošo dinaminė meditacija, kuri dar vadinama meditacija už visų dimensijų ribų.

Kai pirmą kartą praktikavau dinaminę meditaciją, man ši technika nepatiko visiškai. Tačiau neilgtrukus bandžiau dar ir dar, galiausiai ją išmėginau Lietuvoje, su Haridu, ir jau turėjau visiškai kitokį įspūdį. Tuomet eilinį kartą įsitikinau, kaip svarbu praktikuoti su žmonėmis, su kuriais jauti požiūrių ar sielos artumą. Ir nesuprantu, kaip gali įkvėpti mokytojas – tegu pats genialiausias, jeigu jo negerbi, jauti pasidygėjimą.

Prieš kelias dienas draugas persiuntė straipsnį apie Ošo požiūrį į pozityvų mąstymą. Man patinka kaip šis kalba apie absurdo filosofiją – tiesmukai, paprastai, logiškai ir su sveiku cinizmu, todėl negaliu nepasidalinti.

Absurdo filosofija
Tikra religija nėra nei pozityvi nei negatyvi. Ji yra transcendentinė. – sakė Ošo, – Aš jūsų nemokau optimizmo, kuris šiandien, pasivadinęs “pozityviu mąstymu”, tapo toks madingas Vakarų pasaulyje.” Aš neskiepiju pozityvumo, nes jo mokymas yra negatyvus. Aš mokau transcendentiškumo. Kaip būti stebėtoju. Kai yra diena, stebėk dieną. Kai yra naktis, stebėk naktį. Tačiau nesitapatink nei su diena, nei naktimi. Nes tu nesi nei diena nei naktis. Tu esi transcendentinė sąmonė.”

Ar esi buvęs situacijoje, kuomet atėjai patarimo, kaip išsikrapštyti iš virtinės nesėkmių, sumokėjai pinigus ekspertui ir išgirdai – “galvok pozityviai ir visos problemos išsispręs”?

Ar pažįsti TĄ jausmą, kai patarėjas siūlo – išbraukti žodelyčius su dalelyte “ne”, visus “žiauriai geras” ar “žiauriai mylimas”, ir vietoj jų pasikabinti ant vienos sienos paveiksliuką su tekančia saule, o ant kitos pačiam padaryti mozaiką iš stambių euro kupiūrų. Ar išbandei ar padėjo nusiraminimo apyrankė (nepainioti su nusiraminimo kėdute!), kurią kaitalioji nuo vienos rankos ant kitos kiekvieną sykį, kai kyla noras skųstis gyvenimu.

Ar žinai, kokia knyga yra perkamiausia per visų laikų leidybos istoriją? Sufleruoju, tai nėra Biblija, tačiau populiarumas labai panašus. Su tuo skirtumu, kad Biblija dažnai dalijama nemokamai, o pozityvios filosofijos pionierė – tik už pinigus. Tai Deilo Karnegio knyga “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”(1936).

Antrą garbingą vietą tarp pozityvios filosofijos pirmtakų Ošo skiria rašytojui Napoleonui Hillui, jo knygai “Mąstyk ir būk turtingas” (1937). “Labai gražiai parašyta, tačiau visiškas mėšlas. – komentuoja Ošo, – Napoleonas moko kaip mąstyti ir turtėti…daryti nereikia nieko, tik pozityviai galvoti ir turtai patys pasipils ant galvos. O jeigu nepasipils, reiškia tu prastai stengeisi, drauguži. Pats kaltas – nepakankamai pozityviai mąstai.”

Trečioji vieta – pastoriui Normanui Vincentui Pylui – už jo “Pozityvaus mąstymo galią” (1951), kurioje aiškinama kaip vizualizacijomis ir afirmacijomis užkimšti burną negatyvui ir atverti duris pozityvioms mintims.

Kai Budos paklausė, kodėl ji nemoko savo žmonių melstis, jis atsakė: “Aš niekam nenoriu pakenkti.”

Kai Budos paklausė, kodėl ji nemoko savo žmonių melstis, jis atsakė: “Aš niekam nenoriu pakenkti. Kol žmonės nėra pakankamai sąmoningi, jie negali suvokti, ko jiems reikia ir todėl gali nukreipti maldas klaidinga linkme. Aš juos mokau, kaip tapti sąmoningais, ir kai jie tokiais taps, tuomet tegul ir meldžiasi. Kita vertus, kai esi sąmoningas, tuomet supranti, kad nėra ko prašyti. Nes tu ir taip viską turi.”

Kodėl pozityvus mąstymas neveikia
Kai guru paklausė, ką jis mano apie pozityvaus mąstymo judėjimą, Ošo atsakė, kad labai blogai mano. Pozityvumo filosofija yra žalinga. Ji neigia realybę, moko apsimetinėjimo. Neigia tai, ką matome. Moko meluoti sau ir kitiems.

Pozityvaus mąstymo mokytojai su mumis žaidžia negarbingus žaidimus, – neįmanoma laimėti prieš tą, kuris pats sugalvojo žaidimą ir nuolat keičia taisykles. Jeigu mums netyčia pasiseka, tuomet ir jam pasiseka, nes mūsų sėkmė patvirtina, kad jo filosofija apie pozityvų mąstymą veikia. Tu mąstai pozityviai ir tavo sąskaitoje kaupiasi milijonai. Nesikaupia? Dvejetas. Stenkis labiau!

“Napoleonas Hillas? Taip, pamenu…jis buvo tikras vargšas. O praturtėjo dėka savo knygos “Mąstyk ir tapk turtingas”. Tačiau turtingu jis tapo ne dėl pozityvaus mąstymo, o dėka kvailelių, kurie visame pasaulyje pirko jo knygą. Jį praturtino jo darbas, jo veikla, jo pastangos.

Tačiau pradžioje, kai knyga tik pasirodė, jam teko pačiam stoti už prekystalio ir įtikinėti žmones pirkti jo knygą. Taip sutapo, kad tuo metu Henris Fordas užėjo į knygyną pasidairyti naujo skaitalo. Napoleonas Hillas negalėjo praleisti progos, jis be skrupulų priėjo prie Fordo ir tarė: “Jums labai pasisekė, kad laiku užėjote. Ką tik pasirodė puiki knyga – tai ne šiaip knyga, tai vadovėlis, kaip tapti sėkmingu.”

Jūs neturite net automobilio ir drįstate mokyti kitus, kaip tapti turtingais!

Henris Fordas paklausė: “Ar jūs esate knygos autorius?”
Napoleonas Hillas, nepagavęs kur lenkia Henris Fordas, išdidžiai atsakė: “Taip, aš esu knygos autorius”.
Henris Fordas, neliesdamas knygos, pasmalsavo: “Jūs čia atvažiavote savo mašina ar autobusu?”
Napoleonas Hillas prisipažino, kad atvyko autobusu.
Čia Henris Fordas smogė tiesiai į paširdžius: “Jūs apgaudinėjate žmones. Jūs neturite net automobilio ir drįstate mokyti kitus, kaip tapti turtingais! Aš pats praturtėjau nemąstydamas, todėl laiko negaišinsiu skaitydamas jūsų knygos. O jūs tuo tarpu mąstykite ir turtėkite! Ir kai praturtėsite, tuomet ateikite pas mane. Tai bus įrodymas. Knyga – dar ne įrodymas”.

Napoleonas Hillas praturtėjo, tačiau taip ir neišdrįso daugiau susitikti su Henriu Fordu.

Pusinė tiesa yra pavojingesnė nei melas
Versdami save galvoti pozityviai, mes iš tiesų neigiame realybę. Realybė niekur nedings, ji galiausiai mus prirems prie sienos.

“Ar aš esu prieš pozityvumą? Taip, toks esu. O dar esu ir negatyvumo filosofijos priešininkas.

Esu abiejų priešininkas, nes pozityvumas ir negatyvumas, kiekvienas atskirai pripažįsta tik pusę tiesos, o kitą pusę ignoruoja.

Įsidėmėk: pusė tiesos yra blogiau nei visiškas melas, nes visišką melą sugauti nėra sunku.

Pusinė tiesa pavojinga. Jos galime niekada neatpažinti, įmanoma nugyventi savo visą amželį galvojant, kad tai ir yra tikroji tiesa. Todėl didžiausia problema – ne pats melas. Didžiausia problema – pusinė tiesa, kuri apsimeta tiesa.”

Negatyvias mintis reikia paleisti
Ošo sako, kad neigiamos mintys turi būti išlaisvintos, o ne užgniaužtos pozityviomis idėjomis. Mes turime pasirūpinti sukurti sąmonę, kuri nėra nei pozityvi, nei negatyvi. Tokia turėtų būti grynoji sąmonė.

Tau nepatinka daugybė žmonių, netenkina tai, kas vyksta aplinkui; tu pats sau nepatinki, nepatinka aplinkybės, kurios tave klampina. Visas šis mėšlas kaupiasi pasąmonėje, o išorėje reiškiasi apgavikas, kuris sako: “Aš visus myliu, meilė – tai Dieviškoji jėga ir palaima”.
Tačiau tu matai, kad šis žmogus negyvena palaimoje. Jis gyvena pragare.
Jis gali apgaudinėti kitus, ir jeigu apgaudinės pakankamai ilgai, tai galiausiai ir pats save apgaus. Bet tai nieko nepakeis. Tai blaškymasis ir laiko praradimas.

Pozityvus mąstymas – vadinkime viską tikrais vardais – tai paprasčiausia melo filosofija.”

Pozityvus mąstymas – vadinkime viską tikrais vardais – tai paprasčiausia melo filosofija. Tu nori verkti, bet tave moko dainuoti. Tu žinoma gali pamėginti, tačiau sutvardytos ašaros kažkada vis tiek išsiverš į paviršių. Kiekvienas suvaržymas turi savo ribas.
Ir vieną dieną pats suprasi, kad daina, kurią dainavai, buvo visiškai beprasmė. Nes tu jos nejautei, tai nebuvo tavo širdies daina.”

Pabaiga
Mes visi bijome akistatos su savimi. Daugeliui yra neįmanomai baisu ir gėda žvilgterėti į save iš vidaus. Todėl pasineriame į veiklą dėl veiklos arba ieškome guru, kuris už mus atliks visą juodą darbą. Tačiau taip neveikia. Jeigu norime išsilaisvinti iš baimių ir ribojančio negatyvumo, pirmiausia jį turime atpažinti ir priimti – taip, aš esu žmogus, su visomis dorybėmis ir nuodėmėmis. Turime drįsti pamatyti save visame gražume ir bjaurume. Nuogą, be odos, nusiginklavusį, pažeidžiamą. Tik taip suvoksime visumą. Kiekvienas, kuri užsiima nuolatine savistaba, meditacijų praktikomis, tai sugebės padaryti.

Apie Ošo:
Ošo (Rajneesh Chandra Mohan Jain, 1931-1990), Indijos mistikas, dvasinis mokytojas, Ošo meditacinio judėjimo kūrėjas. Savo kontroversiškais mokymais, religijos kritika, provokatyviomis paskaitomis ir sekso skandalais pelnė maištininko, revoliucionieriaus ir “sekso guru” vardą pasaulyje.

Ošo aršiai kritikavo religijos supuvimą, jos tradicijas, kurios neturi nieko bendro su dvasingumo paieškomis. Jis maištavo prieš vedybas, šventų knygų skaitymą, nenuoširdų tikėjimą, ėjimą dėl ėjimo į bažnyčias, šventyklas.

Ošo buvo labai praktiškas ir prabangą mylintis žmogus. Jis turėjo vieną didžiausių Rolls Royce kolekcijų pasaulyje. Jam buvo negana tenkintis beveik šimtu Rolls Royce, svajojo turėti trigubai daugiau – po vieną automobilį kiekvienai metų dienai. Kai Ošo važiuodavo savo Rolls Royce, šalia kelio išsirikiuodavo jo pasekėjai ir mesdavo gėles po savo guru mašinos ratais.

“Ošas ketino užgrobti valdžią JAV Oregono valstijoje, ir per rinkimus norėdamas eliminuoti “netinkamus” rinkėjus, masiškai užkrėtė kavinių maistą salmoneliozės bakterijomis (1985). Po šio įvykio Ošas buvo deportuotas iš JAV ir 21 valstybė atsisakė jį įsileisti.” (Vikipedija)

Ošo idėjos pritraukė daugybę turtingų sekėjų, kurie mielai mainė savo pinigus į guru dvasinius mokymus. 1969 metais, kalbėdamas Antroje Pasaulinėje Hindu konferencijoje, Ošo radikaliai pareiškė:“Religija, kuri tvirtina, kad gyvenimas neturi prasmės ir kančia neišvengiama, moko nekęsti gyvenimo ir todėl negali būti tikra religija. Tikroji religija yra menas, kuris moko džiaugtis gyvenimu.”

Leave a Reply

Komentuokite pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz
mm

Eva Tombak

Esu mama, žmona, jogos mokytoja, žurnalistė. Autorė knygų “Kas liko už kadro” (2011), “Laisvė basomis” (2015), “Laimės piliulės: vartojimo instrukcija ir šalutinis poveikis” (2016).
Mane žavi sveika gyvensena, o kategoriškumas baido. Pati esu vegetarė, tačiau šalinuosi bendrijų, kur geras žmogus būtinai vegetaras, o jeigu mėsėdis, vadinasi, šunsnukis. Man sveika gyvensena neatskiriama nuo sveiko proto ir tolerantiškumo, o sveikas protas – nuo gero humoro ir žinių. Vieniems sveika eiti gultis su vištomis ir keltis su gaidžiais, o kitiems – kaip čia pasakius. Kartais tikra katastrofa, kai gyvenantis saulės ritmu perlenkia lazdą, pyst – ir virsta pikčiurna, pasikėlusia nuobodybe.

Follow us

Don't be shy, get in touch. We love meeting interesting people and making new friends.